PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Savivaldybės biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel.: (8 448) 73 134, (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p.: savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Įmonės kodas 188714469



  • Seimo nario Jono Varkalio susitikimai su gyventojais
  • Turizmas
  • Verslas
  • Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais patvirtinti teikiamų paslaugų tarifai (įmokos, kainos, lengvatų sąlygos) eurais, sąrašas
  • Visuomenei svarbių statinių projektiniai pasiūlymai
  • Savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimas viešo aukciono būdu
  • Atliekų (mišrių komunalinių, pakuočių, stiklo pakuočių ir didžiųjų atliekų) surinkimo 2018 m. grafikas
  • Dėl statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), pripažinimo bešeimininkiais
  • Konkursai (priėmimai) į laisvas darbo vietas
  • Neformalusis vaikų švietimas
  • MOBILIZACIJA. CIVILINĖ SAUGA


  • Rajonas
  • Istorija
    Turizmas
    Seniūnijos
    Garbės piliečiai
    Reikalingiausi kontaktiniai duomenys
    Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės
    Politinės organizacijos
    Nuotraukų galerija
    Videoinformacija
    Žemėlapis
  • Struktūra ir kontaktai
  • Valdymo struktūros schema
    Gyventojų priėmimas
    Savivaldybės taryba
    Meras, mero pavaduotojas, patarėjai
    Administracijos vadovai
    Vadovų darbotvarkės
    Nuolatinės komisijos
    Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
    Paieška: darbuotojai, padaliniai
    Seniūnaičiai
    Savivaldybės kontroliuojamos įmonės
  • Teisinė informacija
  • Teisės aktai (Savivaldybės tarybos sprendimai)
    Teisės aktai
    Teisės aktų projektai
    Savivaldybės teisės aktų projektai
    Tyrimai ir analizės
    Teisės aktų pažeidimai
    Teisinio reguliavimo stebėsena
  • Administracinė informacija
  • Administracinės naštos mažinimas
    Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
    Darbo užmokestis
    Finansinių ataskaitų rinkiniai
    Nuostatai
    Paskatinimai ir apdovanojimai
    Planavimo dokumentai
    Savivaldybės biudžetas
    Savivaldybės finansiniai įsipareigojimai
    Savivaldybės gaunama parama
    Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla
    Tarnybiniai lengvieji automobiliai
    Vadovų darbotvarkės
    Veiklos ataskaitos
    Viešieji pirkimai
  • Veiklos sritys
  • Aplinkosauga
    Asbesto šalinimo programa
    Civilinė sauga. Mobilizacija
    Jaunimas
    Kalba
    Kapinių sąrašas ir priežiūra
    Konkursai į laisvas darbo vietas
    Kultūra
    Mokesčiai, įmokos, tarifai
    Projektinė veikla
    Savivaldybės turtas
    Socialinė parama
    Sportas
    Sveikatos apsauga
    Švietimas
    Tarptautinia ryšiai
    Teisėsauga
    Teritorijų planavimas ir statyba
    Verslas
    Žemės ūkis
  • Paslaugos
  • Viešosios ir administracinės paslaugos
    Elektroniniai valdžios vartai
  • Nuorodos
  • Ministerijos
    Žiniasklaida
    Televizija
    Darbo birža


  • Istorija
  • Statistika
  • Turizmas
  • Lankomi objektai
    Muziejai, galerijos
    Ekskursijos, turistiniai maršrutai
    Aktyvus poilsis
    Boulingas
    Dviračių nuoma
    Jodinėjimo paslaugos
    Mėgėjiška žvejyba
    Nardymas
    Pirčių, baseinų pasalaugos
    Sporto klubai
    Valčių, vandens dviračių, baidarių, kanojų, jachtų nuoma
    Apgyvendinimas
    Maitinimo įstaigos
    Renginių kalendorius
    Kita reikalinga ir naudinga informacija turistui
  • Seniūnijos
  • Alsėdžių seniūnija
    Babrungo seniūnija
    Kulių seniūnija
    Nausodžio seniūnija
    Paukštakių seniūnija
    Platelių seniūnija
    Plungės miesto seniūnija
    Stalgėnų seniūnija
    Šateikių seniūnija
    Žemaičių Kalvarijos seniūnija
    Žlibinų seniūnija
  • Garbės piliečio vardo suteikimo nuostatai
  • Garbės piliečiai
  • Žemėlapiai
  • Reikalingiausi kontaktiniai duomenys
  • Greitoji medicinos pagalba
    AB ”Valda”
    UAB ”Plungės šilumos tinklai”
    UAB ”Plungės vandenys”
    Plungės miesto pirtis
  • Sveikatos priežiūros įstaigos, vaistinės
  • Videoinformacija


  • Valdymo struktūros schema
  • Savivaldybės taryba
  • Frakcijos
    Komitetai
  • Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
  • Nuolatinės komisijos
  • Administracinė komisija
    Antikorupcijos komisija
    Daugiabučių namų savininkų bendrijų rėmimo komisija
    Etikos komisija
    Jaunimo reikalų taryba
    Savivaldybės kultūros centrų, jų filialų akreditavimo ir kategorijų suteikimo bei kultūros centrų ir jų filialų kultūros, meno darbuotojų atestavimo komisija
    Komisija Laisvės kovoms įamžinti
    Komisija Plungės rajono plėtros strateginiam planui atnaujinti
    Komisija ryšiams su užsieniu
    Nuolatinė statybos komisija
    Nusikaltimų prevencijos ir kontrolės komisija
    Peticijų komisija
    Plungės rajono savivaldybės kultūros rėmimo programos lėšų skirstymo komisija
    Plungės rajono savivaldybės strateginio planavimo grupė
    Plungės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento rengimo redakcinė komisija
    Privatizavimo komisija
    Saugaus eismo organizavimo komisija
    Savivaldybės bendruomenės sveikatos taryba
    Sporto taryba
    Viešųjų pirkimų komisija
    Visuomeninė administracinių ginčų komisija


  • Teisės aktai
  • Teisės aktų projektai
  • Išvadoms gauti pateikti teisės aktų projektai
    Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai
    Teisės aktų projektų archyvas
  • Tyrimai ir analizės
  • Teisės aktų pažeidimai
  • Teisinio reguliavimo stebėsena
  • Atliekama teisinio reguliavimo stebėsena
    Teisinio reguliavimo stebėsenos pažymos
  • Savivaldybės teisės aktai


  • Nuostatai
  • Savivaldybės įmonės
  • Planavimo dokumentai
  • Veiklos sritys
  • Viešieji pirkimai
  • Darbo užmokestis
  • Biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai
  • Finansinių ataskaitų rinkiniai
  • Vadovų darbotvarkės
  • Veiklos ataskaitos
  • Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veikla
  • Politinės organizacijos
  • Projektinė veikla
  • Tarnybiniai automobiliai
  • Savivaldybės biudžetas


  • Viešosios ir administracinės paslaugos
  • Elektroniniai valdžios vartai
  • Gyventojų priėmimo Savivaldybėje laikas
  • Gyventojų priėmimo Vyriausybės priimamajame grafikas
  • Seimo narių biurai Plungėje
  • INFORMACIJA apie ...
  • Gyventojų priėmimo Vyriausybės priimamajame grafikas
  • Keleivių vežimas už atlygį lengvuoju automobiliu leidimo išdavimas


  • Ministerijos
  • Žiniasklaida
  • Televizija
  • Darbo birža
  • Geresnio laiko kurti verslą nei dabar – nėra

    Mažėjanti administracinė atsakomybė, tūkstantinės paskolos su beveik neegzistuojančiomis palūkanomis, nemokamos konsultacijos ir visokeriopas inovacijų palaikymas – būtent tokios lengvatos yra siūlomos jauniesiems verslininkams, kurie ketina kurti verslą Lietuvoje.

    Vis dėlto pasigirti itin dideliu tautiečių verslumu negalime. Verslumą skatinančiose institucijose dirbantys specialistai dėl tokio lietuvių abejingumo tik skėsčioja rankomis. Pasak jų, įvertinus visas sąlygas, geresnio laiko kurti verslą nei dabar pat – nėra.

    Naujiems verslininkams siūlo paramas ir lengvatų

     Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, nuosekliai ir sistemingai atliekami darbai verslo aplinkos gerinimo srityje turėtų palengvinti verslo pradžios ir plėtros sąlygas šalyje: „Verslo aplinkai gerinti atliekama verslo priežiūros institucijų pertvarka, peržiūrima licencijų išdavimo tvarka, taip pat didinamas finansavimo šaltinių pasiekiamumas verslui, gerinamos konsultacijų ir informacijos sklaidos paslaugos, viešosios teritorijos pritaikomos investicijoms.“

     Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė šmaikštauja, kad Lietuvoje verslo nekuria tik tinginiai. Jos teigimu, pradedantieji verslininkai čia turi tokias sąlygas, kokių kitų šalių verslininkai gali tik pavydėti, o laukiančiuosius tinkamo momento įspėja, kad gali tekti „stebėti traukinio dūmus“.

     „Įmonę Lietuvoje elektroniniu būdu galima įsteigti per dvi dienas. Yra daugybė konsultantų, kurie pataria, kaip tai padaryti, todėl sakyti, kad verslininkams užkraunama per daug administracinio darbo, neteisinga. Be to, per VšĮ „Versli Lietuva“ sistemą galima rasti konkrečių konsultantų – įmonių, kurios kiekviename regione nemokamai konsultuoja verslo kūrimo klausimais ir teikia informacinę pagalbą jau įkūrus verslą. Ten dirba profesionalūs ir išsilavinę žmonės, kurie padeda įvertinti rinką, apskaičiuoti išlaidas, nustatyti tikslines grupes ir visą tai išnagrinėję nuspręsti, verta kurti verslą pagal konkrečią idėją, ar ne.

    Tegu man kas nors įvardija kitą šalį, kurioje galima gauti 86 tūkst. litų paramą verslui penkeriems metams su beveik nulinėmis palūkanomis ir 80 proc. „Invegos“ garantija. Maža to, pasinaudojęs pirmųjų metų programa, verslininkas vienai darbo vietai sukurti gali gauti 25 tūkst. litų paramą per metus, jam bus sumokėtos visos įmonės steigimo išlaidos, nuo 80 iki 100 proc. subsidijuotas elektroninio puslapio sukūrimas ir daug kitų paslaugų. Be to, vyksta daugybė verslo forumų, kuriuose galima pasisemti minčių, kaip kurti, plėtoti verslą, ir žinių, kaip išsilaikyti. O jei žmogus pats nesidomi, kas vyksta verslo rinkoje, kam jam tas verslas?“, – retoriškai klausė D. Matukienė.

     

    Idėjas nešiojasi ir 10 metų

    Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė D. Matukienė, paklausta, ką patartų norintiems kurti savo verslą žmonėms, – ar palaukti dvejus metus, kol bus palankesnės sąlygos, ar kurti verslą dabar, – patikino, kad laukti nėra ko.

    „Susiduriu su žmonėmis, kurie 10 metų vaikšto į konsultacijas ir galvoja apie tai, ar verta pradėti kurti verslą. Nėra geresnio laiko nei dabar. Daugumą tų verslininkų idėjų jau įgyvendino ir sėkmingai vysto kiti, o jie tebelaukia geresnių laikų. Pradėti verslą Lietuvoje tikrai nėra sudėtinga, tereikia noro, pastangų ir įdirbio“, – patikino D. Matukienė.

    Ūkio ministras Evaldas Gustas teigia, kad verslo aktyvumą visų pirma lemia verslą pradedančių žmonių novatoriškumas, ambicijos, užsispyrimas ir turimos ilgalaikės vizijos. Tačiau svarbios ir valstybės sudaromos palankios sąlygos kurti verslą. Ministro nuomone, Ūkio ministerijos valdoma bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) galėtų būti geras pavyzdys, kaip valstybė efektyviai skatina smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą ir vystymąsi per vadinamąsias finansų inžinerijos priemones, kurioms finansuoti taip pat yra naudojamos ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos: „Pradedantiesiems verslininkams turėtų būti sukurtos ir prieinamos įvairiausios finansavimo priemonės, atitinkančios skirtingų vystymosi stadijų ir dydžio verslo poreikius.“ Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.) Audrius Zabotka (INVEGA nuotr.)

    Europos Komisija taip pat siūlo labiau skatinti verslą ne dotacijomis, o finansinėmis priemonėmis. Šiuo metu Ūkio ministerija kaip tik ir siūlo verslui tokias finansines priemones, kaip paskolos, garantijos, dalinis palūkanų kompensavimas, investicijos į įmonių kapitalą. Minėtos priemonės ateityje gali būti dar patobulintos.

    „Pasimokę iš ankstesnių programavimo laikotarpių, matome, kad Lietuvai reikia kuo geriau pasiruošti išnaudoti būsimas struktūrinių fondų lėšas. Verslui skirtos finansinės priemonės leidžia sumažinti investicijų kainą ir pritraukia daugiau privačių investicijų, ragina kurti naujas darbo vietas ir taip skatina augti bendrąjį vidaus produktą. Veiksmingai veikia teikiamos paskolų garantijos, derinamos su kitomis finansinėmis paskatomis. Dauguma verslui skirtų finansinių priemonių jau yra pasiūlytos, verslo atstovams belieka aktyviau naudotis teikiamomis galimybėmis ir norėti kurti verslą Lietuvoje“, – patikino „Invega“ generalinis direktorius Audrius Zabotka.

     

    Verslininkams mažėja administracinė atsakomybė

    Ūkio ministerija primena, kad iki 2020 metų Ūkio ministerijos administruojamos investicijos yra nukreiptos pradedantiesiems verslininkams ypač naudingomis kryptimis. Daugiausia dėmesio ir paramos žadama skirti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) (apie 1,2 mlrd. Lt), smulkiojo ir vidutinio verslo (apie 1,84 mlrd. Lt) sritims, pramonės įmonių energetiniam efektyvumui (80 mln. Lt), gamtos ir kultūros objektų žinomumui (120 mln. Lt) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai (384 mln. Lt) didinti.

    Aptardamas naują ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpį, besitęsiantį iki 2020 metų, ūkio ministras E. Gustas pabrėžė, kad nuo šiol verslininkams sudarytos sąlygos leis mažiau dėmesio skirti administracinei naštai.

    „Kalbant apie 2014–2020 m., paminėtina, kad bus investuojama ne tik į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, bet ir į inovacijas (MTEPI). Nebebus reikalaujama, kad įmonių sukurtas produktas būtų naujas rinkos lygiu, numatoma finansuoti ir tuos produktus, kurie bus nauji įmonių lygiu. Taip įmonės turės daugiau galimybių gauti finansavimą. 2007–2013 m. laikotarpiu dėl labai griežtų reikalavimų, kai įmonėms reikėjo įrodyti jų kuriamų produktų naujumą rinkos ar net pasauliniu lygiu, buvo atmetama beveik pusė paraiškų“, – pasakojo E. Gustas.

     

    Bus finansuojama nauja veikla

    Naujuoju ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpiu ir toliau numatoma skatinti įmonių jungimąsi į klasterius, tačiau įmonių klasterizaciją planuojama remti pagal tris klasterių išsivystymo lygius: besiformuojančius klasterius, besivystančius klasterius, brandžius klasterius. Taip siekiama skatinti sveiką konkurenciją, atskiriant jaunas ir ilgiau veikiančias įmones ir sudarant joms sąlygas dėl paramos varžytis skirtingose išsivystymo kategorijose. Paramą numatoma teikti tiek inovatyvių klasterių veiklai, tiek investicijoms į jų infrastruktūrą.

    Pasak ūkio ministro, naujuoju periodu verslininkai išlošia ir dėl to, kad anksčiau jie turėdavo pateikti iki galo parengtas paraiškas, įvairius skaičiavimus, tačiau dažnai paraiškos būdavo atmestos dėl pačios idėjos, nepradėjus net vertinti komercinio atsiperkamumo. 2014–2020 m. numatomi dviejų etapų konkursai: pirmiausia bus pateikiama tik idėja, ją įvertinus teigiamai, bus teikiama antroji paraiškos dalis su visais skaičiavimais. Taip verslui mažinama administracinė našta.

    „Bus finansuojama ir nauja veikla, pavyzdžiui, bandomoji gamyba, išplėstas „inočekių“ rūšių spektras (čekiai prototipui sukurti, išradimų patentavimas, dizaino registravimas ir pan.). Per „inočekių“ atranką bus taikomas kokybinis vertinimas. Atsiras tokių priemonių, kaip „inosertifikavimas“ (bandymai laboratorijose ir bandymai realiomis sąlygomis)“, – pasakojo E. Gustas.

     

    Žadamas smulkiojo ir vidutinio verslo augimas

    Kitaip nei praėjusiais metais, kai galėjo būti remiamas visas verslas, dabar bus remiamas tik smulkusis ir vidutinis verslas (SVV). Investicijos į SVV bus nukreiptos pagrindinėmis 4 kryptimis: verslumo skatinimo, tarptautiškumo didinimo, įmonių produktyvinimo (įskaitant ir privataus turizmo rėmimo iniciatyvas) ir ekologiškų inovacijų diegimo skatinimo.

    Kaip pasakojo ūkio ministras E. Gustas, daug dėmesio bus skiriama investavimui per finansines priemones. Taip mažiau iškraipoma konkurencija, be to, finansinių priemonių lėšos yra grįžtančios ir pakartotinai naudojamos investuoti į kitas įmones.

    „Paminėtina, kad iki 2020 m. verslo klasterizacijos procesas bus remiamas ne tik tuo atveju, jei įmonės susiburs atlikti mokslinių tyrimų ar vykdyti eksperimentinės plėtros, kaip kad buvo 2007–2013 m. laikotarpiu, bet ir tada, kai įmonės susiburs bendrai jungtinei veiklai, siekdamos didinti savo konkurencingumą ir pelningumą. Norint paskatinti jų veiklą bus taikomos produktyvumą didinančios priemonės, kurios atsiperka ir generuoja gana didelę grąžą“, – patikino E. Gustas.

     

    Naujos paramos galimybės verslui

    Ūkio ministerija 2014–2020 m. laikotarpiu, be minėtos paramos smulkiajam ir vidutiniam verslui, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai bei inovacijoms skatinti, teiks paramą ir energijos vartojimo intensyvumui pramonės įmonėse mažinti ir žmogiškųjų išteklių konkurencingumui didinti, taip pat turizmo rinkodarai.

    2014–2020 m. laikotarpiu, kitaip nei 2007–2013 m. laikotarpiu, itin daug dėmesio bus skiriama energijos vartojimo intensyvumui mažinti pramonės įmonėse. Šios investicijos bus nukreiptos pagrindinėmis 4 kryptimis: atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo, pramonės įmonių energetinio efektyvumo, energetinio audito atlikimo, kogeneracinių jėgainių įrengimo. Pažymėtina, kad pagal šį prioritetą paramą galės gauti tiek mažos ir vidutinės, tiek didelės įmonės, naudojančios energetinius išteklius vidiniams poreikiams tenkinti ir netiekiančios energijos į šalies energetinius tinklus.

    Naujojo ES paramos laikotarpio naujovė – Ūkio ministerija administruos paramą, skirtą dirbančiųjų įmonėse kompetencijai kelti, neformaliai pameistrystei vykdyti, žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros mechanizmui kurti.

     

    Šaltinis: delfi.lt, 2014. http://www.delfi.lt/projektai/duokit-sansa/naujienos/geresnio-laiko-kurti-versla-nei-dabar-nera.d?id=64667307


    Paskutinis atnaujinimas: 2017-03-28 16:19:39

    © Plunges rajono savivaldybe. Visos teises saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt