Biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel. (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p. savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 188714469
Spausdinti
English
 
 
 Pradžia
Aktuali informacija
Prisijungimas gyventojams

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
 
 
 
 

 

Kulių seniūnija


       Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje, ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Rietavo seniūnijomis, Klaipėdos ir Kretingos rajonais. Seniūnija yra Plungės rajono administracijos teritorinis padalinys, kurios bendras  plotas – 12 845 ha, iš jų  44% užima žemės ūkio naudmenos, 52% - miškai, 0,4% - vandenys, 3,6% - kitos paskirties  plotai.

      Seniūnijoje gyvena (2017 m.) 1 148 gyventojai.

      Seniūnijos administracinės įstaigos įsikūrusios Kulių miestelyje (605 žm.) – seniūnijos centrinėje dalyje, prie kelio Plungė – Klaipėda. Atstumas nuo Kulių iki Plungės – 18 km, iki Rietavo – 23 km, iki Vėžaičių – 16 km. Seniūnijos teritorijoje, be paties Kulių miestelio, dar yra 14 kaimų: Blidakių, Čiuželių, Kulių, Kumžaičių, Didžiųjų Mostaičių, Mažųjų Mostaičių, Mižuikių, Paalančio, Palioniškių, Pyvorų, Reiskių, Šiemulių, Tilvikų, Unkurių.

      Per seniūniją teka upės: Alantas, Trumpė, Makepis, Žvelsa, Lukna, Vieštovė, Lenkenis, Juodupis, Karkluoja, Geldupis, Blidakė. Yra trys tvenkiniai, Reiskių aukštapelkė. Didžiausi miškai yra pietuose - Peklinės, šiaurės vakaruose – Šiemulių, Palioniškių, Reiskių bei Paalančio. Vyrauja kalvotas, lomėtas vietovaizdis.

       Istorija. Kaip jau minėta, didžiausia seniūnijos gyvenvietė yra Kuliai. Jie pirmą kartą paminėti 1253 m. Kuliai, kaip ir Plungė, priklausė grafams Zubovams, 1873 m. atiteko kunigaikščiui M. Oginskiui. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1644 m., o 1776 m. suteiktos ir parapijos teisės. 1900 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis su parapijiečiais ir kunigu Vincentu Jarulaičiu pagal švedų architekto K. Straudmano projektą pastatė dabartinę mūrinę Šv. Stanislovo kankinio bažnyčią. Joje altoriai pjaustyti iš medžio, grindys – iš keturkampių ir šešiakampių ąžuolo gabalų. Gražus bažnyčios bokštas, verta dėmesio senoviška medinė varpinė.

       Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Gyventojai dar prieš spaudos draudimą daug skaitė iš lietuviškų maldaknygių. Gilų pėdsaką Kuliuose paliko 1898-1901 m. vikaravęs kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas. Kuliuose jis redagavo „Tėvynės sargą”, rašė „Pragiedrulius”. Tuomet Kuliai tapo lietuvybės centru. Rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė aprašė Kulius savo kūrinyje „Šventmarė”. Gyvendama Kuliuose, ji rengdavo vakarus, statydavo vaidinimus. Kuliuose gyveno ir dirbo knygnešys Jurgis Gudas. Lietuviškos knygos iš čia plito į Aukštaitiją ir Žemaitiją. Iš senų laikų Kuliuose gražiai reiškėsi lietuviškos organizacijos, aktyvūs buvo šauliai.

       Heraldika. Vienas iš Kulių heraldikos atributų. Herbo raudoname lauke sidabrinis kaspinas su trimis juodais akmenimis. Lietuvos Respublikos Prezidentas herbą 2008 m. rugpjūčio 12 d. patvirtino dekretu Nr. 1K-1477. Istorinio herbo Kuliai neturėjo. Heraldikos komisijos posėdyje nuspręsta herbe pavaizduoti akmenis, nes jų apylinkėse daug, o ir Kulių pavadinimas kilęs nuo žemaitiško žodžio kūlis, reiškiančio akmenį. Herbo etalono autorius – dailininkas Tomas Rutkauskas.

      Žymūs žmonės. Kulių seniūnijoje, Paalančio kaime, gimė (1898 m.) švietėjas ir pedagogas Juozas Tarvydas, Kumžaičių kaime - knygnešys Jurgis Gudas (1868 m.), poetas kraštotyrininkas Juozas Grušys (1918 m.), Čiuželių kaime - Rainių kankinys Augustinas Gaudutis (1896 m.), Tilvikų kaime - skulptorius Juozas Laurinkus (1907 m.), Palioniškių kaime - žemės ūkio specialistas Juozapas Bražinskas (1927 m.). Kuliuose gyveno, dirbo  poetas Vytautas Martinėnas, kompozitorius Vaidotas Juozas Lygutas, tautodailininkas Domininkas Srėbalius, klebonas Česlovas Degutis, kurio iniciatyva buvo pastatytas paminklas J. Tumui-Vaižgantui, užsodintas Vaižganto ąžuolynas, sutvarkytas šventorius; medžio drožėjas  Antanas Diržininkas, audėja Barbora Kubilienė, kraštotyrininkas Romualdas Jankevičius. Kulių miestelio plėtimo, tvarkymo darbai, kultūros namų statyba, žemės ūkis siejamas su Aldonos Bražinskienės ir Juozapo Bražinsko vardais.  Ilgus metus Kuliuose gyvena,  dirba ir juos garsina choreografė Danutė Kvekšienė, istorikė Zuzana Jankevičienė, muzikė Giedrutė Idzelienė, visuomenininkė Adolfina Narutavičienė, pučiamųjų orkestro vadovas Antanas Rupšys, medžio drožėjas Stanislovas Šilas.

      Dabartis  Kulių seniūnijoje veikia ambulatorija (J. Tumo-Vaižganto g. 6, Kulių mstl., tel. 45196), Kulių gimnazija (Aušros g. 24, Kulių mstl., tel.: 45106, 45221), biblioteka (J. Tumo-Vaižganto g. 6, Kulių mstl., tel. 45309),  paštas (Aušros g. 14, Kulių mstl., tel. 45140), Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia (Liepų g. 1A, Kulių mstl., tel. 45194), Kulių kultūros centras (J. Tumo-Vaižganto g. 6, Kulių mstl., tel. 8 686 60 915), kelios maisto ir ūkinių prekių parduotuvės,  kirpykla (J. Tumo-Vaižganto g. 6, Kulių mstl.). Kulių seniūnijos teritorijoje yra dvi girininkijos – Kulių ir Mostaičių (Aušros g. 21B, Kulių mstl., tel.: 45189, 45146). Mažųjų Mostaičių kaime veikia degalinė „Alginora” (tel. 45097), Plungės g. 3, Kumžaičių kaime, gražiai įrengta kaimišku stiliumi viliojanti užeiga „Karčema“ (tel.: 8 610 21477, 8 618 54632).

      Verslas. Seniūnijos gyventojai daugiausia verčiasi žemės ūkiu. Ūkiai palaipsniui stambėja, nes dalis senesnio amžiaus gyventojų traukiasi iš žemės ūkio veiklos.  Kuliuose yra penki ekologiniai ūkiai: trys mėsinės gyvulininkystės, du ūkiai augina šaltalankius. Didžiųjų Mostaičių kaime yra bitininkystės ūkis, Kumžaičių kaime – avininkystės. Veikia medienos ruošos ir perdirbimo įmonės - UAB „Paalančio medis“, UAB ,,Jono miškas“, UAB „Skiedra ir Ko“ - bei smulkios paslaugų teikimo įmonės (veterinarijos paslaugų, projektavimo, stomatologinio gydymo, vilnos apdirbimo ir kt.).  Nemaža Kulių seniūnijos gyventojų dalis dirba Plungės, Vėžaičių, Gargždų, Klaipėdos įmonėse ir įstaigose.

      Saugomos teritorijos ir lankytinos vietos. Atvykus į Kulių miestelio centrą, akį patraukia Kulių Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčios statinių kompleksas.  Viename iš šių komplekso pastatų  gyveno rašytojas J. Tumas-Vaižgantas.  Miestelyje yra architektūros paminklai – kapinių koplyčia, bažnyčios šventoriuje pastatytas  paminklas J. Tumui-Vaižgantui, prie bažnyčios vartų - Laisvės paminklas, nemažai koplytstulpių, koplytėlių.  Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčioje saugomos skulptūros, varpas.  Mažųjų Mostaičių kaime stovi etnoarchitektūrinė sodyba. Kulių gimnazijoje veikia kraštotyros muziejus. 1998 m. pastatytas koplytstulpis „Didžiosios tremties 50-mečiui atminti”. Seniūnijoje yra vienos veikiančios  ir dvylika neveikiančių kapinių.  Vakarinėje seniūnijos dalyje yra garsus pelkių landšaftinis draustinis – Reiskių tyras.

      Gražiausios sodybos. Kuliuose yra daug gražių ir tvarkingų sodybų. Daugelį metų  gražiausia sodyba Kulius garsino Barbora Mockienė.  Pavyzdingas sodybas sukūrė  Bronė Baltuonienė, Zuzana Jankevičienė, Antanas ir Paulina Vosyliai, Romana ir Algirdas Lankučiai, Giedrutė ir Stanislovas Idzeliai, Zina ir Jurgis Martinkai, Severina ir Romanas Pušinskiai,  Irena ir Gintaras Vagnoriai, Aldona ir Kazimieras Petrauskai, Marytė ir Povilas Jundulai, Regina Vasylienė ir daugelis kitų.

      Visuomeninė veikla  Seniūnijoje savo veiklą vykdo Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“. Kuliuose puoselėjamos ir gaivinamos senosios tradicijos, daug žmonių sutraukia  tradicinė miestelio šventė -  Šv. Marijos mergelės Škaplierinės atlaidai.

 


Paskutinis atnaujinimas: 2017-06-16 10:52:14
 
 
 

 

 
 

 

© Plungės rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt
Sprendimas:IDAMAS