Biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel. (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p. savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 188714469
Spausdinti
English
 
 
 Pradžia
Aktuali informacija
Prisijungimas gyventojams

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272829300102
Birželis
    2017     
 
 
 
 
 

 

Naujienos
Būkite atsargūs prie vandens

 

 

Nuskendimai užima II vietą pasaulyje po eismo nelaimių. Kasmet pasaulyje paskęsta apie 372 000 žmonių. 90 proc. paskęsta šalyse, kuriose gyventojai gauna mažiausias pajamas. Lietuvos statistika: 2012 metais Lietuvoje paskendo 232 žmonės, 2013 metais – 198, o 2014 metais – 229 asmenys. Skendimas – procesas, kurio metu dėl viso ar dalinio kūno panardinimo į skystį sutrikdomas kvėpavimas. Suteikus skubią pagalbą, galima skendusįjį atgaivinti. Paskendimas – tai skendimas pasibaigęs mirtimi.

Kokie yra skendimų rizikos veiksniai?

  • Amžius. Amžius yra vienas pagrindinių skendimų rizikos veiksnių. Šis ryšys yra dažnai susijęs su priežiūros stoka.  Vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumas dėl skendimų yra didžiausias.
  • Lytis. Vyrai skęsta dvigubai dažniau nei moterys. Taip pat vyrai dažniau guldomi į ligoninę dėl patirtų komplikacijų skęstant nei moterys. Tyrimai rodo, kad didesnis vyrų paskendimų rodiklis yra susijęs rizikingu elgesiu vandenyje ir prie vandens: maudymusi vienam, alkoholio vartojimu prieš maudantis ar plaukiojant laivais, valtimis ir kt.
  • Prieiga prie vandens. Geresnės galimybės prieiti prie vandens yra dar vienas rizikos veiksnys. Asmenys, kurie dirba komercinės žvejybos srityje ar su laivyba susijusius darbus, turi didesnę tikimybę skęsti. Vaikai, kurie gyvena šalia atvirų vandens telkinių, pvz., griovių, tvenkinių, drėkinimo kanalų, priklauso didesnės skendimų rizikos grupei. 

Yra ir kitų rizikos faktorių, susijusių su didesne rizika nuskęsti. Tai:

  • žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, etninė mažuma, aukštojo išsilavinimo neturėjimas;
  • be suaugusiųjų priežiūros netoli vandens palikti kūdikiai;
  • gelbėjimo įrangos trūkumas nesaugiose ar perpildytose vandens transporto priemonėse;
  • alkoholio vartojimas šalia vandens ar vandenyje;
  • gretutinės ligos, pvz., epilepsija;
  • neatsargus elgesys nežinomuose vandens telkiniuose;
  • potvyniai ar kitos gamtos nelaimės.

Vis dar vyksta painiava dėl pajūryje plevėsuojančių vėliavų spalvų. Primename, kad pajūryje iškelta žalia vėliava reiškia, kad maudytis saugu, rizika itin menka; geltona vėliava – maudytis pavojinga (bangavimas ir povandeninės srovės vidutinio stiprumo, todėl silpniems plaukikams nerekomenduojama eiti į vandenį, o kitiems reikia būti ypač budriems); raudona vėliava – eiti į vandenį ir maudytis DRAUDŽIAMA (stiprus bangavimas ir povandeninės srovės); raudonai geltona vėliava – paplūdimio teritoriją stebi gelbėtojai. 

Ir patarimai, kad šis maudymosi sezonas būtų saugus tiek vandenyje, tiek prie vandens:

  • Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
  • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.
  • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.
  • Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.
  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, nes galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.
  • Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.
  • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.
  • Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.
  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.
  • Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.
  • Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.
  • Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Kol atvyks pagalba, gelbėti skęstantįjį gali padėti gelbėjimo (gelbėjimo ratas, valtis ir kt.) arba parankinės priemonės, kurios neskęsta (kamuolys, čiužinys ir t. t.).
  • Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.
  • Jeigu šalia daugiau žmonių nėra, pamėginkite gelbėti skęstantįjį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta, ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.
  • Įsidėmėkite, jog vandenyje gelbėti skęstantįjį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

 

Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro informacija

 

Dalintis
Facebook
Jūsų komentaras
Vardas:
El. pašto adresas:
Įveskite patvirtinimo kodą, kurį matote paveikslėlyje
AntiSpam
komentarų nėra
Atgal
 
 
 

 

 
 

 

© Plungės rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt
Sprendimas:IDAMAS