Biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel. (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p. savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 188714469
Spausdinti
English
 
 
Platelių seniūnija

 

 

       Seniūnija yra Plungės rajono savivaldybės administracijos struktūrinis teritorinis padalinys, kurios plotas 13650 hektarų. Didesnę teritorijos dalį (53 proc.) užima žemės ūkio naudmenos, 36 proc. – miškai, 11 proc. -  vandenys ir kitos paskirties plotai. Seniūnija yra Plungės rajono šiaurės vakaruose, ribojasi su Žemaičių Kalvarijos, Paukštakių, Babrungo ir Šateikių seniūnijomis, Kretingos ir Skuodo rajonais. Seniūniją kerta Plungės – Žemaičių Kalvarijos, Platelių – Salantų, Platelių – Alsėdžių plentai. 
      Seniūnijoje dabar gyvena 1989 žmonės, daugiausia - žemaičiai, kurie, palyginus su kitomis Žemaitijos vietomis, dar gerai yra išlaikę savo tarmę, papročius, charakterio ypatumus. Seniūnijos centras – Platelių miestelis, kuriame gyvena 964 gyventojai. Seniūnijos teritorijoje išsidėstę 24 kaimai. Didesni iš jų: Beržoras, Gintališkė, Dovainiai, Šateikių Rūdaičiai.

      Ši seniūnija garsėja savo ežerais. Gražiausias ir didžiausias rajone – Platelių ežeras. Jo plotas – 1210 ha, ilgis 8,4 km, didžiausias plotis 3,3 km, kranto linijos ilgis  - apie 30 km. Ledyninės kilmės ežerą puošia septynios salos, užimančios daugiau kaip 20,5 ha bendrą plotą. Tai Gaidsalė, Pliksalė, Pilies sala, Veršių sala, Briedsalė, Šunčelio sala ir Ubagsalė. Didžiausias ežero gylis – 46 m, vidutinis gylis – 10,4 m. Ežere yra apie 125 mln. kubinių metrų vandens. Į jį įteka 17 upelių, o išteka tik vienas Babrungas.
      Platelių ežerą labai mėgo rašytojas A.Vienuolis. Jis sukūrė legendą apie taurią baudžiauninko Gervazo meilę Platelių kunigaikštytei.
      Kiekvieno akį maloniai džiugina Ilgio (114 ha) ir Beržoro (49 ha) ežerai. 
     Seniūnijos pietuose didelius plotus užima miškai. Didžiausi jų yra Šateikių giria, Stirbaičių, Plokštinės, Montvydinės, Beržoro ir kiti miškai.
        
      Plateliai – vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių. Jis išsidėstęs Žemaitijos aukštumos šiaurinėje dalyje, didelio ir gražaus Platelių (Virkštos) ežero vakarinėje pakrantėje, už 14 km į šiaurę nuo Plungės miesto, kurioje reljefas itin kalvotas ir žemėjantis ežero link. Čia išlaikytas senasis gyvenvietės suplanavimas Senoji miestelio dalis – radialinė su trikampe aikšte viduryje. Miestelis ištįsęs iš pietų į šiaurę, pastatai daugiausiai išsidėstę palei pagrindinius kelius, kurie Platelius jungia su Alsėdžiais, Barstyčiais, Salantais, Plunge, Žemaičių Kalvarija. 
      Platelių apylinkės ir ypač ežero pakrantės – vienos gražiausių Žemaitijos vietų. Prie ežero poilsiauja ne tik aplinkinių miestų ir rajonų gyventojai. Vasarą čia sutiksi daug žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio.
      Jau praėjusiame šimtmetyje Plateliai buvo viena iš didesnių šio krašto gyvenviečių. 1833 m. čia gyveno 517, 1897 m. – 611, 1923 m. – 645, 1989 m. – 947 žmonės. Šiuo metu Plateliuose yra 968 gyventojai.
      Visuose žemės planuose, žemėlapiuose, net Lietuvos metrikoje Plateliai minimi XIV a. Tada jie buvo įsikūrę Šventorkalnio pusiasalyje, kurį su Platelių ežero Pilies sala, kur buvo Platelių rūmai-pilis, jungė medinis tiltas. Tai liudija išlikę 1585 m. Platelių miestelio inventoriaus dokumentai. 
      XVI a. Platelių valsčiui priklausė Gintališkė, Skuodas, Mosėdis. Nuo 1536 m. Platelius valdė St. Steckovičius, Jurgis Bilevičius, Jeronimas Katkevičius, Jonas Katkevičius. Tuo laiku Plateliai – vidutinio dydžio Žemaitijos miestas. 
      XVI amžiuje pro Platelius jau ėjo kelias, kuriuo buvo galima pasiekti Kretingą ir Klaipėdą. 
      1655–1659 metais miestelis ir dvaras labai smarkiai nukentėjo per gaisrus. Po to jis ėmė kurtis naujoje vietoje, ten kur yra dabar.
      1692 m. Plateliuose įsteigta altarija. 1777 m. konsekruota naujoji Platelių bažnyčią, kurią perstatė klebonas J. Vaitkevičius. 
      1773–1775 m. seimas Platelius atidavė Andriui Oginskiui.
      1744 metais Plateliuose pastatyta ketvirtoji bažnyčia. Ji, kaip ir pirmoji, vadinosi šv. Petro ir Pauliaus vardu. Ta bažnyčia yra išlikusi iki šiol. 
      1787 m. Plateliams suteikta teisė du kartus per metus po tris dienas rengti turgus. Vėliau ši privilegija buvo padidinta: turgūs tada vykdavo iki penkių kartų per metus 
      1792 m. vasario 24 d. Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis Plateliams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. 
      1792 m. Plateliai išgarsėjo dėl seniūnijos valstiečių pasipriešinimo dvarininkams. 
      1797 m. Rusijos caras Pavlas I Platelių dvarą ir jo apylinkes perdavė prancūzų grafui Augustui Šuazeliui. 
      Plateliškiai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime. 
      1879 m. Plateliuose pradėjo veikti pašto ir telegrafo įstaiga. 1897 m. įkurta pirmoji lietuviška krautuvė.
      1804 m. įsteigta parapinė mokykla. Valdinę parapinę mokyklą rusų valdžia uždarė 1864 m. ir 1865 m. vietoje jos atidarė rusišką liaudies mokyklą, kuri veikė iki 1915 m. 1908 m. Plateliuose įsteigta lietuviška „Saulės” pradžios mokykla. 1917 m. įsteigta valstybinė vienklasė Platelių mokykla. 
      1909 m. įsteigtas pašto punktas. 1915 m. pradėjo veikti pirmoji Platelių vaistinė. 1918 m. įsteigta lietuvių vartotojų bendrovė. 
      1923 m. miestelį labai nusiaubė gaisras. Po jo Platelių centre pastatytas koplytstulpis šv. Florijonui. Atstatė Lietuvos Atgimimo metais (skulptorius A. Vaškys). 
      1928 m. Plateliuose pastatytas paminklas Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečiui. Po karo tuometinės valdžios nurodymu paminklas buvo nugriautas, o 1990 m. vasarą plateliškiai vėl jį atstatė.
      1945 m. rugsėjo 1 dieną atidaryta progimnazija su trimis klasėmis ir pradžios mokykla. 1949 m. progimnazija reorganizuota į septynmetę mokyklą, o 1953 m. – į nepilną vidurinę. Šiuo metu Plateliuose veikia Plungės rajono Platelių gimnazija. 
      1982 m. mokykloje Aldonos Žalimienės iniciatyva įsteigtas kraštotyros muziejus. 

       Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1991 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu (jo administracinis centras – Plateliai). Parkas užima 21700  ha plotą, t.y. apie pusę seniūnijos teritorijos. 
      1995 m. Platelių apylinkė reorganizuota į seniūniją.
      1997 m. kovo 8 d. LR Prezidentas Algirdas Brazauskas savo dekretu patvirtino naujai atkurtą Platelių herbą ir vėliavą (autorius Arvydas Každailis), kurie buvo iškilmingai pašventinti tų pačių metų birželio 29 d. Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidų metu Platelių bažnyčioje.
     Su šio krašto istorija lankytojai plačiau gali susipažinti dalyvaudami ekskursijose, kurias organizuoja Žemaitijos nacionalinio parko darbuotojai (informacinio centro tel. 8 448 49231).
       
       Beržoras

                O ten, žiūrėk, mielasis drauge,
                Dvijen salelės niūkso iškilę,
                Medžiais ir krūmais dailiai apaugę,
                Lyg viena antrą sesės pamilę.
                       (Iš A.Jakšto “Beržoro ežeras”)

       Beržoras – bažnytkaimis, įsikūręs to paties pavadinimo ežero šiauriniame krante, prie Plungės – Platelių kelio. Iki Platelių – 2 km. Manoma, kad pavadinimas kilęs nuo labiausiai čia paplitusio medžio – beržo. Kaimas ištįsęs rytų – vakarų kryptimi. Dalis sodybų stovi prie kelio, sudarydamos gatvę, kita dalis – vienkiemiai.
       Beržoras – tai reto ir savito grožio kaimas. Jo aplinka gamtiniu ir istoriniu požiūriu turtinga ir įdomi. Kaimą supa trys gražūs ežerai – Beržoras, Ilgis ir Žiedelis. Netoli gražuolis Platelių ežeras, Šventorkalnio ir Kepurkalnio piliakalniai bei kiti kalnai. Apie juos žmonės žino daug gražių legendų, juose randama senovinių monetų, koklių, kitokių senovės liekanų.
       Beržoro dvaras minimas nuo XV a. Kaimo puošmena – medinė bažnytėlė kapinėse statyta 1746 m. O Platelių klebonas Juozapas Vaitkevičius, gavęs vyskupo sutikimą, pastatė Beržore 14 medinių koplyčių. Sutikus bernardinų provinciolui  Pranciškui Samovičiui, maldininkams, lankantiems Beržoro kryžiaus kelius, suteikti atlaidai, kaip ir Žemaičių.Kalvarijoje. Beržoro Kalvarijas ėmė lankyti  gausūs maldininkų būriai. Čia vykdavo dveji atlaidai per metus. Sovietmečiu koplyčios buvo sunaikintos, šiuo metu vėl atstatytos.
       Paskutiniaisiais metais žmonių bažnytkaimyje mažėja. 1923 metais čia gyveno 326, 1959 m. – 190, dabar - 73 žmonės.
       
       Gintališkė – bažnytkaimis, esantis rajono šiaurės vakarų dalyje, už 21 km nuo Plungės. Tai pailgas kaimas, įsikūręs abipus kelio. Paviršius čia lengvai banguotas, jį paįvairina per kaimą tekantis Salantas (Minijos intakas) ir jo intakas Kūlupis.
       Gintališkės dvaras žinomas nuo XV a., o kad žmonių čia gyventa dar seniau, byloja Salanto dešiniajame krante stūksantis piliakalnis, pile vadinamas ir kapinynas. Jie yra prie kelio Salantų link. Nuo XVI a. pradžios iki XIX a. pradžios Gintališkė buvo valsčiaus centras, veikė parapinė mokykla. Nedidelio kaimelio istorijoje įrašyta daug žymių pavardžių. XV a. Gintališkė priklausė Kęsgailoms, vėliau Chodkevičiams. 1622 metais vedybų keliu atiteko Sapiegoms. Nuo 1752 metų Gintališkę valdė Trakų vaivada Mykolas Pociejus, po jo – grafų Šuazelių giminė, įsikūrusi Plateliuose.
       Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia medinė, jos statybą 1778 metais fundavo M.Pociejus, bažnyčia perstatyta 1845 ir 1896 m. Jos viduje išsiskiria Kryžiaus kelio stočių paveikslai, tapyti nežinomo dailininko apie 1861 metus.
       Dabar Gintališkėje veikia bažnyčia, kultūros namai. Gyvena apie 220 gyventojų.  

       Heraldika. Plateliai laisvojo miesto teises ir herbą gavo Ketverių metų seimo (1788 – 1792) laikotarpiu. Privilegijos originalas, kurį 1792 m. vasario 24 d. pasirašė Lietuvos ir Lenkijos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis, nežinomas, bet išliko jos įrašas Lietuvos Metrikoje (Rusijos senųjų aktų archyvas Maskvoje. F. 389. Kn. 556. L. 63-65). Platelių privilegijoje rašoma: “O kad tas miestas, antspauduodamas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikalų išrašus ir raštus patirtų tikrą garbę, suteikiame jam tokį herbą, koks šioje privilegijoje nupieštas, tai yra Šventojo Apaštalo Petro atvaizdą. Šį herbą leidžiame naudoti tam miestui antspauduose ir visokiuose ženkluose”. Lietuvos Metrikoje pagal to laiko madą buvo nupieštas juodame apskritime Šv.Petras su žilais plaukais, auksine aureole. Šventojo marškiniai mėlyni, apsiaustas gelsvai rusvas.
       Iš kur Platelių herbe atsirado Šv.Petro atvaizdas, nesunku atspėti. Miestelyje iš seno buvo Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus parapinė bažnyčia. Vienas iš jos globėjų ir buvo panaudotas 1792 metais kuriant herbą. Įdomu tai, kad tų pačių metų sausio 14 d. analogišką herbą gavo Punskas (dabar priklauso Lenkijai).
       Platelių savivalda veikė vos kelis mėnesius. 1792 m. viduryje, kai krašte nugalėjo Targovicos konfederatai, miesto teisės ir herbas buvo panaikinti. Praėjus 205 metams, miestelio herbas atkurtas pirmą kartą. Kadangi Platelių ir Punsko herbai beveik identiški (Platelių herbe apie šventojo galvą, be spinduliuojančios, yra dar ir vainiko formos aureolė), Lietuvos heraldikos komisija nutarė šventojo marškinius nuspalvinti raudona spalva ir virš galvos pavaizduoti tik vainiko formos aureolę. Herbo etaloną pagal istorijos duomenis parengė dailininkas Arvydas Každailis. Jį heraldikos komisija aprobavo 1997 m. vasario 27 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 169).
       Tais pačiais metais kovo 8 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Brazauskas Platelių miestelio herbą patvirtino dekretu.    

       Nuo Platelių kilę nemažai žymių žmonių: rezistencijos judėjimo dalyvis Juozapas Grišmanauskas (g. 1927) Medsėdžiuose; dizaineris, „Lietuvos aido” meninis redaktorius Kostas Katkus (g.1937) Paežerės Rūdaičiuose; bažnytinės teisės daktaras, kelių knygų bažnytinėmis temomis autorius, kunigas Petras Malakauskis (1889-1948) Mikytuose; filosofijos mokslų daktaras Pranas (Germantas) Meškauskas (1903-1945); muziejininkas, kraštotyrininkas Juozapas Mickevičius (1900-1984) Mačiūkiuose; mokytojas, filosofas Justinas Mikutis (1922-1988) Šateikių Rūdaičiuose; pedagogas, spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Ignacas Serapinas (g.1906) Gilaičiuose; Scenografas, tapytojas Liudas Truikys (1904-1987) Gilaičiuose; operos solistė Petronėlė Zaniauskaitė (1910-1988) Medsėdžiuose; skulptorius Vytautas Užpalis (1926) Pamedinčių kaime.     

       Reikšmingų darbų sukūrė: knygnešys Juozas Juška (1861-1924); liaudies menininkas skulptorius Stanislovas Riauba (1904-1966); mokytoja, kraštotyrininkė, kultūros veikėja Stasė Stripinienė; kraštotyrininkė Marija Vasiliauskienė; tautodailininkai Kazys Striaupa, Antanas Vaškys, Vytautas Jaugėla, Morta Mikašauskienė.
       
       Dabartis. Seniūnijos administruojamoje teritorijoje veikia Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos pašto Platelių skyrius, Platelių gimnazija, Platelių meno mokykla, Platelių UDC, LR aplinkos apsaugos ministerijos Aplinkos tyrimų laboratorija, 2 bibliotekos ,2 muziejai, dveji  kultūros namai, treji maldos namai, viešbutis, kempingai, kavinės – barai – tik vasarą, ambulatorija, vaistinė,  degalinė, 5 parduotuvės, girininkija.

       Populiariausias verslas – kaimo turizmas. Juo užsiima prie ežerų gyvenantys plateliškiai. Puikiomis sodybomis poilsiautojus traukia M.Striaukienės, J. ir E.Rumšų, M. ir S.Mikašauskų ir kitos sodybos.  Ūkininkavimu, kitais verslais užsiimančių nėra daug. Stambiausi seniūnijos ūkininkai – Jonas ir Elytė Mažonai, Sonata ir Dainius Ruginiai gyvenantys Zobielų kaime, Aldas Baguckas, gyvenantis Dovainių kaime, Aniceta ir Marijus Kakčiai – Gintališkės k.

       Lankytinos vietos. Gausiai lankomi Platelių, Beržoro ir kiti ežerai. Šalia jų įsikūrę daug sodybų, poilsio namų, laukiančių poilsiautojų, siūlančių įvairių paslaugų ir pramogų. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija siūlo keliauti pėsčiomis įrengtais pažintiniais Giliuko ir Kaštoniuko, Šeirės takais, dviratininkams siūloma važiuoti aplink Platelių ežerą. Visas maršruto ilgis – 24 km.
       Plateliuose atstatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas.
       Iš archeologijos paminklų paminėtinas Šventorkalnis, sena gyvenvietė prie Platelių ežero. Architektūros paminklai yra bažnyčia ir varpinė. Plateliuose yra valstybės saugomas parkas, įkurtas XIX a. Parke auga 4-ių kamienų uosis, vadinamas Raganos uosiu.
       Beržoro bažnytėlė, kapinių koplyčia ir varpinė yra įdomus architektūros ansamblis. Verta aplankyti Beržoro Kryžiaus kelio koplyčias. Beržoro kapinėse ilsisi liaudies skulptorius S.Riauba.
       Plokštinėje, buvusioje raketinėje bazėje, Šaltojo karo muziejus.
       
       Visuomeninis gyvenimas. Seniūnijoje įsisteigusią plateliškių bendruomenę vienija 134 nariai.
       Plateliuose puoselėjamos, gaivinamos senosios Žemaitijos krašto kultūros tradicijos, šventės, sutraukiančios daug žmonių – Užgavėnės, Joninės (Rasų), tradicinė miestelio šventė – Petrinės.



 


Paskutinis atnaujinimas: 2017-01-30 09:18:02
Aktuali informacija
Prisijungimas gyventojams

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
 
 
 
 

 

 
 
 

 

 
 

 

© Plungės rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt
Sprendimas:IDAMAS