Biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel. (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p. savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 188714469
Spausdinti
English
 
 
Plungės miesto seniūnija

       Plungės miestas – vienas iš 4-jų Telšių apskrities rajonų centrų, esantis bemaž Plungės rajono centre. Miesto plotas yra 1178,28 ha. Plungę kerta Šiaulių – Klaipėdos geležinkelis, Šiaulių – Palangos ir Tauragės – Mažeikių valstybinės reikšmės keliai. Su kaimyniniais rajonais miestą jungia Plungės - Kulių - Vėžaičių -Klaipėdos ir Plungės - Skuodo plentai. Artimiausi miestai: už 69 km - Klaipėda, 104 km – Šiauliai. Artimiausi rajonų centrai: iki Telšių – 31 km, iki Mažeikių 60 km, iki Skuodo 53 km,  Šilalės – 61 km, Kretingos - 48 km.
       2001 metų surašymo duomenimis, mieste gyveno 23436 žmonės. Iš jų: 10897 vyrai ir 12539 moterys.
       2017 m. sausio 1 d. duomenimis Plungės mieste buvo 19461 registruotas gyventojas.
       Plungės centras yra išsidėstęs ant kalvagūbrio. Per Plungę teka vandeninga upė Babrungas, kuri suformavo miesto teritorijoje išraiškingą slėnį. Jame susidaręs 88 ha tvenkinys. Miesto centre yra originalus 56 ha Plungės parkas.
       Miesto apylinkėse vyrauja vidutinio sunkumo žemės: silpnai ir vidutiniškai pajaurėję priesmėliai, susidarę iš priemolių. Gausiau tręšiant jie tinka įvairioms kultūroms auginti.
       Plungės miesto struktūra radialinė. Centre yra stačiakampė aikštė, iš kurios penkiomis kryptimis eina gatvės. Bendras miesto gatvių ilgis 73,4 km. Iš jų 52 km asfalto dangos.
      
       Istorija. Tose vietose, kur dabar įsikūrusi Plungė, žmonių gyventa V-I a. prieš Kristų. Plungės vardas šalia Gandingos pradėtas minėti XVI a.  Karaliaus Žygimanto Augusto 1570 m. liepos 10 d. raštu Plungės miestelis perduodamas valdyti valsčiaus tijūnui Mikalojui Aleknavičiui Dorohostaiskiui. Miestelis pradėjo sparčiau augti.
       Karaliaus Stanislovo Augusto privilegijų raštu, pasirašytu 1792 m. sausio 13 d., Plungės miestui suteikiamos Magdeburgo (savivaldos) teises. Miestui patvirtintas herbas: kviečių pėdas, laisvai perrištas juosta, o virš jo – Dievo Apvaizdos akis.
       1797 m. pastatyta medinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo 1806 m. Plungė priklausė grafams Zubovams. Zubovas 1850 m. Plungėje pastatė mūrinę varpinę, o 1858 m. kapinėse įruošė Visų Šventųjų koplyčią. 

       Po 1863 m. sukilimo Plungės pradžios mokykla buvo uždaryta. Jos vietoje įkuriama rusiška valstybinė mokykla, kuri veikė iki 1915 m.

       1873 m. Plungės dvarą nusipirko kunigaikštis Mykolas Oginskis. 1897 m. buvo pastatyti dvaro rūmai, įruoštas didžiulis parkas. Oginskiai savo dvare buvo įsteigę muzikos mokyklą, prie jos suorganizavę pučiamųjų instrumentų orkestrą.

       1906 m. įrengta Lurdo grota su Švenčiausiosios Panelės Nekaltojo Prasidėjimo skulptūra. Vėliau netoli Lurdo, ant kalvelės buvo pastatyta medinė koplytėlė, kurioje įsikūrė vienuoliai kapucinai.  1933 m. ant Lurdo kalno buvo pastatyti dideli mūriniai namai – Tėvų Kapucinų Misijų mokykla (dabar “Saulės” gimnazija). Po Antrojo pasaulinio karo vienuolynas buvo panaikintas, Lurdas uždarytas.
       XX a. pradžioje Plungėje pradėjo kurtis kultūros draugijos, muzikos, dramos būreliai.
       1918 m. susikūrus Nepriklausomai Lietuvai, plungiškiai suorganizavo savivaldybę. Pirmuoju burmistru buvo išrinktas Boruchas Goldvaseris. 1919 m. įsteigta “Saulės” keturklasė mokykla, 1921 m. ji tampa vidurine mokykla, o 1925 m. – gimnazija. 1922 m. dvare įkuriama žemesnioji žemės ūkio mokykla. 1929-1934 m. veikė mokytojų seminarija.
       1913 m. Juozas Kučinskis, sugrįžęs iš Amerikos, įkūrė linų verpyklą. 1928 m. buvo pastatyta audykla, o 1930 m. įkuriama akcinė bendrovė – Kučinskio – Pabedinskų linų pluošto ir medvilnės verpykla su audykla. Tuo metu ji buvo didžiausia tokios rūšies įmonė Lietuvoje.
       1932 m. spalio 29 d. pro Plungę pravažiavo pirmasis traukinys.Geležinkelio atidarymo iškilmėse dalyvavo Prezidentas Antanas Smetona.
       1933 m. pabaigta naujos mūrinės bažnyčios statyba.
       1935 m. už geležinkelio buvo atidarytos naujos didelės kareivinės, kuriose buvo įkurdintas 6-asis Margio pėstininkų pulkas ir 4-tas artilerijos pulkas.
       Jau pačiomis pirmosiomis vokiečių okupacijos dienomis netoli Plungės Kaušėnuose sušaudyta apie 1800 Plungės žydų. Okupacijos metais suniokota Plungės pramonė.
       Po karo Plungėje buvo rekonstruotas “Linų audinių” fabrikas, pastatyta šienainio bokštų gamykla, dirbtinių odų gamykla, kombinuotų pašarų gamykla, paukštynas, išsiplėtė liaudies kūrybos gaminių įmonė “Minija”.
       Mieste buvo pastatyta nauja ligoninė, poliklinika, 1987 m. - Žemės ūkio mokykla,  1990 m. – nauji kultūros namai.
       Sovietmečiu sparčiai vystantis ekonomikai, augant gyventojų skaičiui, Plungėje buvo pastatytas naujas gyvenamųjų namų mikrorajonas.
       1988 m. vasarą Plungėje buvo įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. 1990 m. atstatyti ir pašventinti Šv. Florijono paminklas, Lurdas, 1992 m. – Laisvės paminklas.


Dabartis. Mieste veikia visos rajono centrui būdingos valstybinės įstaigos: rajono Savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija, SODRA, Policijos komisariatas, apylinkės prokuratūra, apylinkės teismas, sukarinta priešgaisrinė tarnyba, darbo birža, statistikos skyrius, aplinkos apsaugos agentūra, Mažeikių teritorinės muitinės padalinys, paštas. 
       Plungėje veikia “Saulės” gimnazija, Senamiesčio ir suaugusiųjų vidurinės mokyklos, Akademiko Adolfo Jucio ir “Babrungo” pagrindinės mokyklos, Jaunimo mokykla, Vyskupo Motiejaus Valančiaus katalikiškoji pradinė mokykla, Žemės ūkio ir verslo mokykla. Naujose patalpose įsikūrė Plungės meno mokykla, veikia sporto mokykla, Moksleivių namai. Veikia 6 lopšeliai-darželiai, vaikų globos namai, specialioji internatinė mokykla. 
       Ne tik Plungėje žinomi Plungės kultūros namai, viešoji biblioteka, Žemaičių dailės muziejus. Plungėje yra Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia ir trejos kapinės. 2001 m. kovo mėnesį duris atvėrė Šv.Jono Krikštytojo parapijos senelių namai. 
       Nuo 1996 m. Plungėje veikia Nakvynės namai.
       Mieste veikia rajono ligoninė, Plungės pirminės sveikatos priežiūros centras, net 3 privačios gydymo įstaigos („Pulsas”, „Inesa”, „Plungės sveikatos centras”), visuomenės sveikatos centras, valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 7 įvairios paskirties vaistinės, rajono veterinarinė ligoninė.
       Plungėje gausu įvairios paskirties parduotuvių, kavinių ir barų, 2 viešbučiai. Yra autobusų ir geležinkelio stotys, 6 degalinės.

Verslas. Plungė – ne tik administracinis, bet ir vidutinio dydžio pramonės centras. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir pasikeitus ekonominėms sąlygoms daugelis stambių sovietmečio laikotarpio gamyklų nutraukė savo egzistavimą. Kuriasi naujos įmonės. Šiuo metu  stambiausios akcinės bendrovės yra „Plungės duona”, „Plungės kooperatinė prekyba”, „Sidona”, „Plungės Jonis”. Per pastaruosius 10 metų mieste įsikūrė dešimtys nedidelių pramonės ir verslo įmonių, daug gyventojus aptarnaujančių įmonių. Veikia medienos, metalo, grūdų, pieno bei žuvies apdirbimo, linų perdirbimo ir audinių gamybos, melioracijos, statybos, odos galanterijos gaminių ir rūbų siuvimo, prekybos įmonės. Plungiškių produkcija eksportuojama į Angliją, Graikiją, JAV, Estiją, Latviją, Rusiją, Ispaniją, Italiją, Lenkiją ir kitas valstybes.


Plungėje gimė prelatas Konstantinas Olšauskas, istorijos mokslų daktaras, profesorius Zenonas Ivinskis, dainininkė, liaudies artistė Giedrė Kaukaitė, dailininkė, aktorė Aurelija Autukienė (Tamulytė), pianistas Rudolfas Budginas, aktorius, liaudies artistas Karolis Dapkus, poetai Raimondas Jonutis ir Jolanta Malerytė, žydų kilmės rašytojas L.Olšvangas, vertėjas Leopoldas Daukša, geografijos mokslų kandidatas, inžinierius geodezininkas Mykolas Kosčiauskas, biologijos mokslų daktarė Jadvyga Monstvilaitė, aktorius Vytautas Rumšas, džiazo muzikantas, saksofonistas Petras Vyšniauskas, daininkas, emigrantas Rimas Strimaitis.
Plungėje gyveno nemažai garsių žmonių. 1889-1892 metais būsimasis kompozitorius ir dailininkas M.K.Čiurlionis mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje. 1892-1893 metais ten pat jis grojo fleita kunigaikščio Mykolo Oginskio orkestre. M.Oginskis, pastebėjęs M.K.Čiurlionio gabumus, 1894 m. išsiuntė jį mokytis į Varšuvą. Labdaringa veikla garsėjo ir kunigaikštienė Marija Oginskienė. Ji Plungėje įsteigė vaikų prieglaudą, ją išlaikė, čia užaugo apie 200 našlaičių – pamestinukų.
       Plungę garsino Leonas Kumšlytis – kraštotyrininkas, buvęs Plungės viršaitis; Kazys Barzdys – knygnešys, šv. Florijono skulptūros autorius; Petras Gudavičius – blaivybės skelbėjas, kluono teatro organizatorius; Juozas Žilevičius – muzikologas, parašė kantatas, rinko archyvą; Gabrielė Vaitkevičienė – pediatrė; Povilas Pukys – klebonas, pastatė Stalgėnų, Pakutuvėnų, užbaigė statyti  Plungės  bažnyčias; Juozas Kučinskis ir Kazys Pabedinskas - „Linų audinių” fabriko įkūrėjai ir savininkai; Magdalena Bonkutė ir Rozalija Lukošiutė – knygnešės; Andrius Kulikauskas - kompozitorius: Danielius Praspaliauskis - saksofonistas.
       Plungėje reikšmingų darbų sukūrė kraštotyrininkė Leonora Ravickienė, meno vadovė Danutė Radvilavičienė, tautodailininkai Zefira Leilionienė, Birutė Daukantienė, Rūta Kavaliauskienė, Danielius Citavičius, Jakovas Bunka ir kt. 

 

Lankytinos vietos. Bene žymiausia Plungės vieta yra miesto parkas ir jame esantys kunigaikščių Oginskių rūmai (1879 m.) bei oranžerija - laikrodinė (1846 m.).

Parką puošia 7 tvenkiniai, per jį vingiuoja Babrungas, išsiskiria senų medžių alėjos, Perkūno ąžuolas. Dabar rūmuose įsikūręs Žemaičių dailės muziejus. 

    Atgimimo laikotarpiu Plungėje atstatytas Laisvės paminklas (1928 m.), šv. Florijono skulptūra (1894 m.).

    Vytauto gatvės gale stovi neoromantinio stiliaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (statyta 1902 - 1933 m.), šalia jos – klasikinio stiliaus varpinė (1850 m.). Senosiose (Birutės g.) miesto kapinėse išlikusi Visų Šventųjų koplyčia (1858 m.), netoli jos – atstatyta Lurdo grota su skulptūra (1908 m.).

       Tarptautiniai ryšiai. Bendradarbiaujama su Vokietijos Mendeno miestu, Latvijos Tukumo rajonu, Estijos Viljandžio apskritimi. Vaikų globos namai, mokyklos bendradarbiauja su Vokietija, Švedija, Austrija ir kitomis šalimis.

 


Paskutinis atnaujinimas: 2017-06-16 10:02:15
Aktuali informacija
Prisijungimas gyventojams

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
28293031010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293001
Rugsėjis
    2017     
 
 
 
 

 

 
 
 

 

 
 

 

© Plungės rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt
Sprendimas:IDAMAS