Horstas Laubneris

Plungės rajono savivaldybės taryba 2003-08-29 sprendimu Nr. 1-175 „Dėl Plungės Garbės piliečio vardo suteikimo“ Plungės Garbės piliečio vardą suteikė Horstui Laubneriui – organizacijos „Parama kaimui“ vadovui, labdaros siuntėjui.

H. Laubneris – humanitarinės pagalbos ir labdaros Lietuvos švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos įstaigoms organizatorius, Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, buvęs profesionalus kariškis. Apdovanotas Lietuvos Respublikos ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“.

H. Laubneris gimė Vestfalene, mokėsi Liaudies mokykloje, vėliau įsigijo santechnikos-komunikacijos specialybę. Pagal specialybę dirbo tik 1,5 metų. Būdamas 19 metų, įstojo savanoriu į parašiutininkų batalioną, priklausantį NATO mobilioms karinėms pajėgoms, įsipareigodamas 4 metus tarnauti armijoje. Ištarnavo 34 metus ir 1994 m. pabaigoje išėjo į pensiją.

Tarnaujant armijoje, teko aplankyti Graikiją, Turkiją, Italiją, Prancūziją, Belgiją, kai kurias šalis – net po keletą kartų. Šeima tuo metu rūpinosi žmona Renata. Išaugino du vaikus: sūnų Peterį ir dukrą Zuzaną. Vaikams buvo gana griežtas, reiklus. Sūnus, atitarnavęs privalomą tarnybos laiką armijoje, šiuo metu yra statybininkas, stogdengys. Dukra Zuzana medikė, dirba slaugytoja. Abu vaikai gyvena Vokietijoje. Žmona mirusi. Šeimai teko nemaži išgyvenimai: per tarnybos metus 7 kartus teko kraustytis iš vienos vietos į kitą. Ilgiausiai namuose praleistas laikas – 3 mėnesiai. Rizikos H. Laubnerio gyvenime buvo labai daug.

Dar tarnaudamas armijoje, per atostogas ėmė važinėti į Lietuvą. Vėliau tai tapo nuolatiniu užsiėmimu.

H. Laubneris buvo žinomas bei gerbiamas Lietuvoje. Apie savo apsisprendimą su humoru teigė, kad leidžiantis parašiutu susitiko šv. Petrą ir gavo užduotį – padėti Lietuvai.

Didžiausią pagalbą pajuto Plungės ir Rietavo ligoninės, kurioms H. Laubneris atvežė 240 ligoninėms specialiai pagamintų lovų. Didelė dalis į Plungę atkeliaujančios labdaros (maisto produktų, medikamentų, drabužių žaislų, lovų, patalynės, vežimėlių, buitinės technikos, indų, sporto inventoriaus ir kt.) skirta kaimo ir miesto vaikų darželiams, Plungės vaikų globos namams, Stonaičių psichoneurologiniam pensionui.

Ypatingos geradario atjautos sulaukė neįgalieji (jiems, be kitų buities daiktų, atvežta daug įvairios specialios įrangos, vežimėlių ir kt.) ir daugiavaikės šeimos. Vienas iš pavyzdžių – daugiavaikė Narvaišių šeima, gyvenanti Šateikių seniūnijoje, kuriai H. Laubneris parūpino visko, ko reikia vaikų kambariui įrengti ir pats darbavosi jį remontuojant, atvežė naujas lovas, stalus, spintas, šaldytuvą, šviestuvus, patalynę, indų, avalynės ir drabužių.

H. Laubnerio rūpestis buvo ypatingas: eilinės viešnagės metu, lankydamasis šeimose, globos įstaigose, neįgaliųjų bendrijose, jis užsirašydavo į knygelę žmonių pageidavimus, o grįžęs į savo šalį tiesiog per galvą vertėsi, kad gautų tai, ko vargstantiems lietuviams labiausiai reikia. Beje, visada pats dalyvaudavo įteikiant žmonėms ir įstaigoms pagalbą ir stebėdavo, kad ji tikrai patektų tiems, kuriems jos labiausiai reikia.

Už didelį nuveiktą darbą H. Laubneris įvertintas ne tik mūsų rajone, bet yra gavęs padėkos raštų ir iš šalies vadovų.

„Padėti, pagelbėti, sušelpti… Gauti ir atiduoti“ – toks buvo šio Plungės Garbės piliečio gyvenimo moto.