Bronislovas Lubys

Plungės rajono savivaldybės taryba 2002-06-05 sprendimu Nr. 3-66 „Dėl Plungės garbės piliečio vardo suteikimo“ Plungės garbės piliečio vardą suteikė Bronislovui Lubiui – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentui – už finansinę paramą „Saulės“ gimnazijai, pramonininkams, sportui.

B. Lubys – technologijos mokslų daktaras, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordino kavalierius, buvęs AB „Achema“ prezidentas, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prezidentas, koncerno „Achemos grupė“ prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas, IFA tarptautinės trąšų asociacijos Paryžiuje tarybos narys, A. Brazausko fondo tarybos narys.

B. Lubys gimė Plungėje, mokėsi Plungės vidurinėje mokykloje. Besimokydamas dirbo Plungės plytinėje, kad paremtų šeimą, nes tėvas tuo metu buvo Sibiro lageryje.

1963 m. baigęs Kauno politechnikos institutą įgijo inžinieriaus technologo specialybę ir ėmė dirbti Jonavos VĮ „Azotas“ skyriaus viršininku, paskui paskirtas reorganizuoto susivienijimo „Azotas“ vyriausiuoju inžinieriumi, generaliniu direktoriumi, o nuo 1983-ųjų – Kauno politechnikos instituto dėstytoju, vėliau – docentu.

1985 m. grįžo į Jonavą ir tapo valstybinės įmonės „Azotas“ direktoriumi. 1993 m. tapo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu, nuo 1999-ųjų – AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prezidentu, o nuo 2001-ųjų – koncerno „Achemos grupė“ prezidentu.

1990 m. B. Lubys buvo išrinktas Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, 1992-aisiais, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tapo Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku. Siekė įtvirtinti Lietuvos Respublikos savarankiškumą, stiprinti jos ekonominę galią, tobulinti finansų sistemą ir plėtoti ryšius su kitomis valstybėmis. Nuo 1993 m., įkūrus Lietuvos pramonininkų konfederaciją, iki mirties buvo jos prezidentu.

B. Lubys apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją (1993 m. nostrifikuota, jis tapo technikos mokslų daktaru). 1989 m. jam buvo suteiktas docento vardas. B. Lubys – 51 išradimo autorius, publikavęs daug straipsnių spaudoje ir moksliniuose leidiniuose, skaitęs pranešimus užsienio šalyse. Buvo įvairių parodų sidabro ir bronzos medalių laimėtojas, LR mokslinės techninės disertacijos premijos laureatas, pelnė daug sportinių apdovanojimų. Kartu su 15 žymiausių Lietuvos žmonių įkūrė Algirdo Brazausko fondą, skirtą jauniems mokslininkams ir studentams remti. B. Lubys nuolat rėmė cheminės inžinerijos specialistų rengimą KTU Cheminės technologijos fakultete, padėjo stiprinti materialinę ir techninę bazę. Jo iniciatyva įkurtas mokymo centras, populiarinantis cheminės inžinerijos profesiją tarp moksleivių.

1998 m. B. Lubys apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Nepriklausomybės medaliu (2000), Lenkijos Respublikos Komandoro laipsnio ordinu (2001). 2002 m. jam buvo paskirta tarptautinė Petro Didžiojo vardo premija. B. Lubys – Jonavos rajono garbės pilietis (2000), KU Garbės daktaras (nuo 2001 m.).

B. Lubys aktyviai finansiškai rėmė Plungės „Saulės“ gimnaziją, pramoninkus, sportą, kultūrą.

B. Lubys staiga mirė 2011 m. spalio 23 d. Palaidotas šalia tėvų ir brolio Plungės miesto Telšių g. kapinėse.