Emilija Danutė Radvilavičienė

Plungės rajono savivaldybės taryba 2001-07-13 sprendimu Nr. 103 „Dėl Plungės Garbės piliečio vardo suteikimo“ Plungės Garbės piliečio vardą suteikė Emilijai Danutei Radvilavičienei – ilgametei rajono kultūros namų nusipelniusio dainų ir šokių kolektyvo „Suvartukas“ meno vadovei.

D. Radvilavičienė – Plungės kultūros namų nusipelniusio tautinių šokių ir dainų liaudies ansamblio „Suvartukas“ ilgametė vadovė, apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu. Mokytoja. Jos vadovaujamas ansamblis garsino Plungę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, pelnė daug laimėjimų ir premijų. D. Radvilavičienė – moteris, dainai ir šokiui pašventusi gyvenimą.

  D. Radvilavičienė, 1950 metais baigusi Plungės vidurinę mokyklą, privalėjo pasirūpinti savimi, nes tėvai anksti mirė. Ji pradėjo dirbti Kantaučių septynmetėje mokykloje. Bijodama vienišumo, o gal daugiau dėl to, kad iš motinos buvo paveldėjusi meilę dainai, meno saviveiklai, griebėsi visko, kad atsispirtų gyvenimo negandoms. Jauną, kūrybingą šokių būrelio vadovę pastebėjo rajono kultūros darbuotojai ir Danutė nuo 1957 metų ėmė vadovauti Plungės kultūros namų šokių mėgėjų rateliui.

       Tai buvo ilgas ir sudėtingas kelias, kurį nuėjo kolektyvas, vadovaujamas atkaklios, darbščios ir kūrybingos vadovės D. Radvilavičienės, kol tapo vienu geriausiu respublikos kolektyvų Lietuvoje:

• 1959 m – I vieta Telšių zonoje, II vieta Vilniuje;
• 1960, 1965 m. – I vieta Respublikinių dainų švenčių konkursuose;
• 1967 m. – kolektyvui suteikiamas Liaudies (tada – pavyzdinio) kolektyvo vardas „Suvartukas“;
• 1974, 1975 m. – I vieta už kūrybinius pasiekimus;
• 1981, 1982, 1983, 1984 m. – I vieta liaudies kolektyvų konkursuose „Draugystės ratelis“;
• 1982 m. – prizas už D. Radvilavičienės sukurtą lietuvišką šokį „Svirtelė“;
• 1982, 1984 m. – prizai už geriausią koncerto režisūrą;
• 1987 m. – „Suvartukui“ suteikiamas Nusipelniusio kolektyvo vardas.

        D. Radvilavičienė įtemptai dirbo, kūrė šokius. Kartu su Pranu Škimeliu sukūrė skambų, gražų šokį „Kauškutis“, kuris 1967 m. respublikiniame konkurse pelnė premiją. Kuriami šokiai, žaidimai šokių grupėms, kurių po keletą Danutė auginosi „Suvartukui“. Sukurti šokiai: „Op, op!“, „Riestainiukas“, „Penketukų ratelis“, „Išėjo tėvelis į mišką“, „Ančiukai“, vyresniesiems – „Jaunuolių polka“, „Svirtelė“, taip pat pelniusi choreografijos premiją. Šie šokiai yra paplitę Lietuvoje, juos šoka įvairūs kolektyvai, tai „Trepsis“, „Senovinis spacierius“, „Jaunimėlin“.

        „Suvartukas“ išvažinėjo po visą pasaulį, pasakodamas apie Lietuvą, apie Plungę: pabuvojo Gruzijoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje, Portugalijoje, Kuboje, Alžyre ir t. t. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, „Suvartukas“ viešėjo Norvegijoje (1994 m.), Australijoje (1997 m.), kur vyko Australijos lietuvių dainų šventė. Didelis D. Radvilavičienės nuopelnas, kad net 20 buvusių šokėjų pasirinko choreografijos specialybę: tai Skaistė Idzelevičienė, Henrikas Uznys, Genovaitė Simaitytė-Zmailienė, Paulius Gruzdys, Daiva Miklovaitė-Gailienė, Aušra Kurmytė, Ilona Baltikauskaitė ir kt.

        „Suvartukas“, jo ilgametė vadovė D. Radvilavičienė subūrė šokį mėgstančius bei šokančius plungiškius į didelę draugišką šeimą. Visi ypač vertino jos fantastišką atkaklumą, darbštumą, kūrybiškumą. Net ligos prispausta ji neprarado gyvenimo meilės ir kūrybos polėkio.

        Padėka už milžinišką darbą vadovei būdavo audringi plojimai pasibaigus koncertui – ji tada jausdavo, kad žiūrovai myli jos „Suvartuką“ ir kad jos gyvenimas, nepaisant visko, yra žavus ir įdomus.

D. Radvilavičienė po ilgos ir sunkios ligos mirė 2007 m. sausio 3 d. Palaidota Plungės miesto Jovaišiškės k. kapinėse.