Iniciatyva „Nebijok kalbėti“ važiuoja į Plungę

Savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“ tęsia kelionę per Lietuvos miestus ir Å¡į kartą apsilankys Plungėje. Spalio 10 d. – Pasalinė psichikos sveikatos diena. Å iai dienai paminėti „Nebijok kalbėti“ kartu su Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuru kviečia visus, kurie nori pasikalbėti apie gyvenimą, savižudybių prevenciją ir kitais rūpimais klausimais.

Spalio 22 d. 15 val., Plungės kultūros centro salėje (Senamiesčio a. 3) iniciatyvos „Nebijok kalbėti“ autoriai – „Jaunimo linijos“ savanoriai, Vilniaus Jaunimo psichologinės paramos centro psichologai ir muzikantas Andrius Mamontovas – susitiks su Plungės gyventojais. Iniciatyvos tikslas – skleisti informaciją apie tai, kaip padėti žmonėms, galvojantiems apie savižudybę, kaip atpažinti užuominas, kurias siunčia nusižudyti ketinantis žmogus ir kas tai yra emocinė parama.

Atėjusieji galės užduoti klausimus ir diskutuoti kartu su „Jaunimo linijos“ savanoriais ir Andriumi Mamontovu. Susitikimo metu ir valandą po jo „Jaunimo linijos“ savanoriai bus pasiruoÅ¡ę asmeniÅ¡kai pasikalbėti su renginio dalyviais, turinčiais klausimų, kuriuos galbūt ne visada drąsu užduoti vieÅ¡ai, arba norinčiais pasidalinti jiems kylančiais sunkumais. Vienas iÅ¡ idėjos autorių, muzikantas ir aktorius Andrius Mamontovas sako, kad Å¡i iniciatyva pasiteisins, jei leis iÅ¡saugoti bent vieną gyvybę. „Mažiausia, ką mes galime padaryti, tai suteikti informaciją, kaip padėti žmogui, galvojančiam apie savižudybę,“ – sakė A. Mamontovas.

Iniciatyva savivaldybių ir kitų vietos įstaigų pagalba aplankė 14 Lietuvos miestų ir miestelių. Įvykę renginiai parodė, kad žmonėms kyla labai daug klausimų apie emocinę paramą, susidomėjimas ir informacijos poreikis yra didelis. Tai skatina iniciatyvos autorius tęsti renginių organizavimą. Iniciatyvos svetainėje www.nebijokkalbeti.lt galima matyti kur važiuoja savanoriai, rasti iÅ¡samios informacijos apie savižudybių prevenciją.

„Pats klausimų neuždaviau, nors turėjau. Bet buvo smagu, kad atrodo tik nori paklausti, ir girdi, kad kažkas kitas jau to paklausė. Supranti, kad daugiau žmonių rūpi tie patys dalykai, kaip ir tau“ – kalbėjo į renginį atvykę Lazdijų gyventojai. „Supratau, kad reikia nebijoti būti su žmogumi, kuriam sunku, nors dažniausiai mes nuo to bėgame“ – sakė Å irvintose vykusio susitikimo dalyvis. „Sulaukiau atsakymų į savo klausimus, iÅ¡girdau, kaip galima padėti ne tik kitiems, bet ir sau pačiam“, „Nemažai informacijos apie savižudybes galima rasti internete, bet to niekaip neatstos gyvas pokalbis ir jo įspūdis“ – dalinosi įspūdžiais kiti renginio dalyviai.

Savižudybių mastas Lietuvoje yra didžiausias Europos Sąjungoje. LR Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuvoje nusižudė 1138 žmonės – tai dvigubai daugiau, nei žūsta avarijose. Emocinės paramos tarnybų savanoriai pastebi, kad apie savižudybę galvojantys žmonės dažnai neturi su kuo pasikalbėti, lieka nesuprasti ir vieni su savo iÅ¡gyvenimais. Visuomenėje tvyro gana daug neteisingų įsitikinimų apie savižudybes, kurie kartais gali sutrukdyti tinkamai įvertinti gresiantį savižudybės pavojų.

Emocinės paramos telefonu ir internetu tarnybos „Jaunimo linija“ vadovas Paulius Skruibis sako, kad pagalbos ieÅ¡kančių žmonių srautas yra gerokai didesnis nei linijos savanorių galimybės atsiliepti į skambučius. „Lietuvoje galimybių gauti psichologinę pagalbą vis dar labai trūksta, ypač mažesniuose miestuose. Emocinės paramos telefonai nuolat skamba. Todėl ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip galima atpažinti savižudybės riziką ir kaip galima tokiu atveju padėti. Tam nereikia ypatingų žinių ar įgūdžių. Svarbiausia žinoti pagrindinius dalykus: nebijoti kalbėti, klausyti, priimti kitą žmogų su jo mintimis ir jausmais,“ – kalbėjo P. Skruibis.

Kaip kalbėti, jei pažįstamas žmogus užsiminė apie savižudybę:

• kalbėdamas nevenk žodžio „savižudybė“;
• leisk žmogui iÅ¡sikalbėti, pasidalinti savo sunkumais;
• nepatarinėk, o iÅ¡klausyk, pabandyk suprasti;
• nenureikÅ¡mink problemų („viskas bus gerai“, „tai praeis“, „čia nieko baisaus“);
• pabandyk atrasti, kas Å¡į žmogų sulaiko nuo savižudybės;
• jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti;
• neprisiimk atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba;
• nelaikyk visko paslaptyje, pasitelk į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitiki;
• paskatink žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėk ją surasti.

Tiesūs klausimai ir atviras pokalbis apie savižudybę mažina savižudybės riziką bei tampa pirmu ir labai svarbiu žingsniu pagalbos link.

Apie iniciatyvą „Nebijok kalbėti“

Iniciatyva „Nebijok kalbėti“ gimė 2009 metais, po vienos televizijos laidos apie savižudybių problemą, kurioje dalyvavo „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis ir muzikantas Andrius Mamontovas. Pasitelkus „Jaunimo linijos“ savanorių, Jaunimo psichologinės paramos centro ir verslo įmonių pagalbą buvo iÅ¡leisti atvirukai su informacija kaip padėti žmonėms, galvojantiems apie savižudybę. Atvirukai platinami per „BadDog“ nemokamų atvirukų stendus ir A. Mamontovo koncertus. Netrukus buvo sukurtas ir parodytas „Nebijok kalbėti“ klipas, startavo iniciatyvos svetainė internete www.nebijokkalbeti.lt. 2010 m. iniciatyvos autoriai pradėjo renginių ciklą ir orientuojasi į nedidelius Lietuvos miestus, kur savižudybių rodikliai yra aukÅ¡tesni nei Å¡alies vidurkis, o pagalbos galimybių yra mažiau. „Nebijok kalbėti“ autoriai kviečia visus, kurie nori pasikalbėti apie gyvenimą, savižudybių prevenciją ir kitais rūpimais klausimais.

Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro inf.