Širdies nepakankamumas yra didelė ir nuolat auganti visuomenės sveikatos problema. Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 80 tūkstančių gyventojų. Kita, neabejotinai didesnė pacientų dalis neturi jokių skundų ir laikomi besimptomiais, todėl nediagnozuotais ir negydytais pacientais.
Siekdama atkreipti žmonių dėmesį į širdies nepakankamumą, Lietuva prisijungia prie organizuojamos Europos širdies nepakankamumo dienos minėjimo.
Pirmiausias šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie širdies nepakankamumo objektyvią realybę ir jos epidemiologinius mastus visuomenei senėjant. Antras – paaiškinti žmonėms, kad, anksti diagnozavus širdies nepakankamumą, jis gali būti sėkmingai gydomas vaistais ir kad tai gali reikšmingai pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir pailginti jų amžių. Teisingas gyvenimo būdas, reguliarus tinkamų vaistų vartojimas gali ne tik pratęsti jų gyvenimą, bet ir padaryti jį produktyvų bei džiugų. Ir pagaliau trečias – išmokyti žmones pažinti širdies nepakankamumo požymius ir simptomus, o tai lemtų ankstyvą pacientų apsilankymą pas gydytoją ir laiku nustatytą širdies ligą ir funkcijos sutrikimą.
Ką kiekvienas žmogus, kuris rūpinasi savo sveikata, turėtų žinoti apie širdies nepakankamumą?
Aktualiausi klausimai būtų šie:
Kas yra širdies nepakankamumas? Tai liga ar ligos pasekmė?
Širdies nepakankamumas – tai dažniausiai sergant kitomis ligomis besivystantis ir lėtai progresuojantis procesas, kurio metu pakinta anatominė ir funkcinė širdies struktūra. Dėl to sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti krauju ar išstumti kraują iš širdies, siekiant tinkamai aprūpinti juo gyvybiškai svarbius organus. Tai dažniausiai atsitinka persirgus miokardo infarktu, rečiau – nestabilia krūtinės angina ar ilgai sergant ligomis, kaip antai: išemine širdies liga, padidėjusio kraujospūdžio liga, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžių virpėjimui. Gana daug žmonių nepastebi šio proceso, nežinodami jo simptomų arba tiesiog naujai atsiradusius simptomus siedami su senėjimu. Juo labiau, kad dažniausiai šie simptomai neatsiranda staiga, per vieną naktį , o vystosi palengva ir ilgainiui sunkėja.
Ar dažnai sergama širdies nepakankamumu?
Tai gana dažnas, bet, kaip minėta, blogai atpažį stamas ir diagnozuojamas procesas. Lietuvoje jis turėtų paliesti apie 80–100 000 žmonių. Tai greičiausiai kiekybiškai didėjantis širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimas, kurį galima aiškinti ilgėjančiu gyventojų amžiumi ir tuo, kad sėkmingiau gydomi pacientai, sergantys ūmiomis širdies ligomis. Kasmet naujai diagnozuotų pacientų padaugėja 4,5–7,5 tūkstančio.
Kokia yra sergančiųjų širdies nepakankamumu prognozė?
Deja, ji yra bloga. Amerikiečių sveikatos apsaugos departamento statistikos duomenimis, tik apie 50 procentų pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 procentai sergančiųjų. Tokia bloga prognozė ten aiškinama nepakankamu gyventojų ir jų vyriausybių supratimu, kaip svarbi yra ši asmens sveikatos apsaugos sistemos sritis.
Kokios dažniausios širdies nepakankamumo priežastys?
Nors širdies nepakankamumu gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, vis dėlto juo dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai. Riziką sirgti širdies nepakankamumu didina šios ligos:
– padidėjusio kraujospūdžio liga (hipertenzinė širdies liga),
– persirgtas miokardo infarktas,
– širdies vožtuvų ligos,
– širdies raumens ligos (uždegiminės, infekcinės, paveldėtos, toksinės, pvz., dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, ir kai kurios kitos),
– cukrinis diabetas,
– tirotoksikozė (struma).
Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumą. Juos išaiškinti turėtų gydytojas, į kurį būtina kreiptis pajutus pirmuosius širdies nepakankamumo simptomus.
Kokie yra širdies nepakankamumo simptomai?
Įprastiniai sutrikusios širdies funkcijos simptomai yra šie:
– dusulys, atsirandantis nedidelių fizinių pastangų metu,
– pasunkėjęs kvėpavimas gulint ant žemos pagalvės,
– svorio didėjimas, patinimai kojose dėl skysčių susilaikymo,
– bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargio jausmas.
Vėliau gali atsirasti kitų organų – odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų veiklos sutrikimų.
Kaip diagnozuojamas širdies nepakankamumas ?
Gydytojai turi daug priemonių ir metodų širdies nepakankamumui diagnozuoti. Greičiausias ir informatyviausias yra ultragarsinis (echokardioskopinis) širdies tyrimas. Jo metu į vertinama daug širdies struktūros ir jos veiklos rodmenų, tačiau bene svarbiausias yra kairiojo skilvelio išstūmimo frakcijos (IF) dydis, kuris parodo, ar gerai širdis atlieka savo pagrindinę („siurblio“) funkciją. Sveikų žmonių IF yra > 55 procentų, tuo tarpu sergančiųjų širdies nepakankamumu – < 55 procentų ir mažiau.
Anksti ir laiku diagnozuotas širdies nepakankamumas yra prielaida ankstyvam ir veiksmingam gydymui. Nauji vaistai ar naujų ir senesnių vaistų derinys į galina pasiekti gerų rezultatų, ligoniai gali gyventi ne tik į prastai, bet ir žymiai ilgiau. Gydytojai dabar rekomenduoja 3–4-ų, o kartais ir daugiau vaistų derinį , kuris pagerina širdies, kaip „siurblio“, veiklą, sumažina skysčių perteklių organizme, taip pašalindami pabrinkimus, net ir dusulį . Kiti vaistai daugiau yra skirti lėtinti ligos progresavimui, blokuojant kai kuriuos streso sužadintus hormonus, kurie yra svarbūs tolesniam ligos vystymuisi.
Kraujotakos sistemos ligos – pagrindinė Plungės rajono gyventojų mirties priežastis. 2013 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 58,7 proc. visų mirusiųjų. Sergamumas širdies veiklos nepakankamumu auga nuo 2011 metų, augimas yra ir visoje Lietuvoje. Nuo kraujotakos sistemos ligų dažniausiai mirdavo 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonės. Kraujotakos sistemos ligos 2013 m. buvo dažnesnė kaimo nei miesto gyventojų mirties priežastis.
Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija į kūrė Širdies nepakankamumo reikalų interneto svetainę pacientams www.heartfailurematters.org, kurioje į dėta daug puslapių mokomosios ir vaizdo informacijos apie sutrikusią širdies funkciją ne tik anglų, bet ir kitomis Europos šalių kalbomis. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės nariai iš anglų kalbos išvertė nemažai mokomosios literatūros pacientams. Ją skaityti galima interneto svetainėje www.lcs.lt
Širdies nepakankamumo darbo grupės narių vardu –
Aušra Kavoliūnienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos klinikos docentė,