Kiek vaikų telpa į globėjų namus ir širdis?

• Laba diena. Mama Jus vadina trys nuostabūs vaikai – mergaitė ir du berniukai.

Kodėl nusprendėte tapti vaikų globėja (rūpintoja), kaip jie pas Jus atėjo?

I. P. Vyresnysis, 10 metų berniukas, mūsų su vyru krikštasūnis, pas mus gyvena nuo 3-ejų metų. Iš pradžių pabūdavo po kelias savaites – svečiuodavosi. Prieš 7-erius metus, matydami, kad biologiniai vaiko tėvai nebegali jo auginti ir nenorėdami, kad berniukas patektų į vaikų globos namų įstaigą, nutarėme tapti nuolatiniais krikštasūnio globėjais. Netrukus mums gimė duktė – tapome jau dviejų nuostabių vaikučių tėvais. Prieš 2-ejus metus labai netikėtai pas mus atėjo mažasis vyresniojo berniuko broliukas. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai paskambino ir paklausė, gal  priimtume 7 mėnesių vaikelį laikinai globai. Sutikome, tikėdamiesi, kad vaiko tėvai susitvarkys su savo problemomis. Tačiau laikas ėjo, biologiniams tėvams mažylio nereikėjo, o mes privalėjome apsispręsti, ką darysime toliau – ar ryšimės tapti nuolatiniais globėjais, ar leisime jį auginti kitiems žmonėms. Prie berniuko jau buvome pripratę, jis taip pat mus pamilo, o be to, pas mus jis auga su savo vyresniuoju broliu. Visi šie dalykai susidėjo, kad taptume ir antrojo berniuko nuolatiniais globėjais. Dabar esame trijų vaikų tėvai.

• Kaip jautėtės, ką išgyvenote pasirengimo kelyje bei lankydama GIMK mokymus?

I. P. GIMK mokymus išklausiau, kai apsisprendėme tapti pirmojo berniuko globėjais. Mokymų metu jaučiausi gerai, nes abu su vyru buvome tikri dėl savo žingsnio globoti krikštasūnį. Mokymai buvo įdomūs, nes tuo metu dar neturėjome savo biologinių vaikų. Gavau daug patarimų, kaip auginti ir auklėti vaikus.

• Su kokiais iššūkiais susidūrėte (-iate) vaiko globos pradžioje ir vėliau?

I. P. Su pirmuoju globotiniu jokių sunkumų nepatyrėme, jokių didelių bėdų nėra ir dabar. Kiek sudėtingesnis buvo mažojo berniuko atsiradimas mūsų namuose. Vieną dieną Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai paskambino apie 11 val., paaiškino, jog berniukas paimtas iš nesaugios aplinkos tėvų namuose ir paklausė, ar sutiktumėte laikinai jį prižiūrėti. Apsispręsti turėjome per dvi valandas. Sutikome, nors ir išgyvenome lengvą šoką. Vaiką atvežė apie 15 val., jis neturėjo beveik nieko: nei maisto, nei rūbelių, nei kitų reikalingų daiktų. Per trumpą laiką reikėjo viską įsigyti: pirkti, skolintis, priimti dovanotus daiktus. Taip ir padarėme.

• Kaip globa įtakojo/-a jūsų šeimą, jos narius, bendravimą tarpusavyje ir kt.?

I. P. Vaikų globa mūsų šeimos gyvenimą pakeitė tik į gerąją pusę, niekada šių žingsnių nesigailėjome. Pasvajojame apie dar didesnę šeimą: galbūt savo, biologinius vaikus gimdyti ir auginti, o gal dar globoti…

• Kas liūdina ir kas džiugina būnant globėja? Kokios pagalbos sulaukiate ir iš kur?

I. P. Problemų šiuo metu neturime, o ir neliūdina niekas. Gal norėtųsi, kad didysis berniukas geriau mokytųsi. Ypač džiugina, jog šeima didelė. Pagalbos reikėjo tik mažojo berniuko globos pradžioje  – rėmė „Maisto bankas“, dabar užtenka visko.

• Ar susidūrėte su neigiama visuomenės, savo aplinkos nuomone apie vaiko globą ar įvaikinimą (anksčiau ir dabar)? Kaip jus tai veikė anksčiau ir dabar?

I. P. Būna, atsigirsta iš šono, kad globojame dėl pinigų, bet mūsų tai neveikia: tešneka, kas ką nori, visokių žmonių yra… Tegul patys pabando globoti. Mes žinome, kaip viskas iš tikrųjų yra.

• Kaip manote, kas svarbiausia, nutarus globoti ar įvaikinti?

I. P. Globojami vaikai gali būti visokie kaip ir biologiniai. Kai laukiamės, taip pat nežinome, kokie jie ateis į šį pasaulį. Laukdamasi dukrytės, pati nerimavau, ar ji gims sveika. Taip pat svarsčiau, į ką bus panaši – į mamą ar į tėtį, kokį kelią pasirinks užaugusi. Visi tėvai trokšta, kad vaikas užaugtų geras, paslaugus, užjaučiantis, o svarbiausia – kad augtų sveikas ir turėtų visavertį gyvenimą. Mes, tėvai, mylime visokius savo vaikus, mums jie visi lygūs – ar jie gražūs ar negražūs, sveiki ar turi kažkokią negalią – visiems linkime būti laimingais! Vaikai, augantys be šeimos, taip pat nori būti laimingi. Manyčiau, kad globėjams, susidūrus su sunkumais, globojant vaikus, svarbu nepalūžti, nenuvilti globotinių ir nenuleisti rankų. Vaikų globa – ne žaidimas.

• Ko norėtumėte palinkėti abejojantiems ar besiruošiantiems eiti šiuo ypač jautriu, daug meilės, atsakomybės, pasiryžimo reikalaujančiu keliu?

I. P. Palinkėčiau nepamesti pasirinkto kelio, eiti iki galo – globojami vaikai tikrai atsidėkos.

Ačiū už pokalbį!

Kyla klausimų? Galbūt ir jūs bandote apsispręsti dėl vaiko globos ar įvaikinimo, bet vis dar nedrąsu, kyla klausimų? Kreipkitės! Jūsų laukiame adresu:

Plungės socialinių paslaugų centro Globos centras,

V. Mačernio g. 31, Plungė.

Tel. nr. 8 683 71 193,

El. p. plungegimk@gmail.com

Facebook: Vaikai yra vaikai. Plungės rajonas