Bibliotekoje: pokalbiai apie ateitį

Realu ar ne, kad 2050 metais Plungė taptų Europos kultūros sostine? Šia tema balandžio 25-osios vakarą  Plungės viešojoje bibliotekoje kalbėjo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Vida Saukalienė. Pokalbius apie ateitį organizuoja Vyriausybės kanceliarija, šiuo metu rengianti vieną svarbiausių strateginių dokumentų – Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“.

Kaip sakė diskusijos moderatorė V. Saukalienė, kultūra – neatsiejama Lietuvos ateities dalis. Šios srities neturėtume suvokti siauriai – ją turime traktuoti ne tik kaip aukštąjį meną, bet ir kaip dalyvavimo bendruomenės gyvenime formą. Tad ir diskusijos tema – „Plungė – Europos kultūros sostinė 2050. Tikslas ar svajonė?“ – ne atsitiktinė, o sugalvota sąmoningai, norint suintriguoti ir sukelti diskusijų bangą bendruomenėje.

Norint tapti Europos kultūros sostine, reikia remtis miesto ar regiono stiprybėmis ir būtinai turėti ilgalaikę viziją. Europos kultūros sostinė pati savaime nėra tikslas, tačiau ji gali būti reikšmingas pokyčių per kultūrą katalizatorius, pokyčių, kurie galėtų tapti ilgalaikės miesto ir rajono strategijos dalimi. Todėl ir diskutuojant  orientuotasi į parengtąją strategiją „Lietuva 2050“.

Pokalbio su A. Gelūnu metu aptarti strategijos „Lietuva 2050“ keturi skirtingi valstybės ateities scenarijai, apibūdinantys vis kitokią galimą Lietuvos ateitį, kalbėta apie tai, ar Lietuvos ateitis įsivaizduojama be klestinčios kultūros, kodėl strategijoje nėra tokios sąvokos kaip „etninė kultūra“, o vienintelį kartą joje paminėta sąvoka „tradicija“ siejama su būtinybe jos vertę kritiškai permąstyti. Diskutuota apie esamą atotrūkį tarp teisės aktuose deklaruojamų nuostatų ir konkrečių kultūros politikos įgyvendinimo priemonių, apie technologijų raidą, kultūros modernizaciją. Strategijoje pasigesta dėmesio  lietuvių kalbai ir lituanistiniam ugdymui, baiminantis, kad taip mūsų kalba gali būti pasmerkta nunykimui, tapti mirusių kalbų muziejaus eksponatu. Iškeltas ir dar vienas aktualus klausimas: ką daryti, kad keistųsi požiūris į regioninę kultūrą.

Na, o atsakydamas į diskusijos temą „Plungė – Europos kultūros sostinė 2050. Tikslas ar svajonė?“, A. Gelūnas buvo nusiteikęs optimistiškai: „Į šį titulą gali pretenduoti ne tik didmiesčiai, bet ir mažesni miestai, miesteliai. Kad ir Plungė. O kodėl gi ne? Kai sėdim čia, bibliotekoje, šalia archeologinių radinių, kai čia pat kunigaikščių Oginskių rūmai, viskas įmanoma. Savastį turite, tad reikia bent penkių užsispyrusių žmonių ir viską galima padaryti.“

Plungės rajono savivaldybės informacija