Skautų ir ne skautų olimpinėse žaidynėse Smilgiuose – 177 dalyviai!

Nuo liepos 22 d., šeštadienio, Baltučių skautiškoje sodyboje vyko Plungės Gondingos tunto skautų stovykla ne skautams „Skautiškos olimpinės žaidynės Žemaitijoje“ ir ta proga visą savaitę vienkiemyje šurmuliavo beveik 180 stovyklautojų: pirmiausia apie 130 skautų ir ne skautų, suskirstytų į 12 skilčių: 4 vilkų, 5 sesių ir 3 brolių, 25 juos prižiūrintys skilčių vadovai bei jų pagalbininkai iš Plungės, Klaipėdos ir Rietavo. Taip pat pagal olimpinius principus gyveno daugiau kaip 20 štabo narių ir savanorių. Tarp jų buvo ir vaikų tėvelių, ir netgi 3 patyrę skautai iš Jiesios tunto, kurie ne tik labai padėjo, bet ir išmokė naujų žaidimų bei veiklų.

Tarp stovyklautojų buvo ir 25 Kūlupėnų bendruomenės centro „Kūlupėnai“ vaikai, kurie į stovyklą pateko įgyvendinant vietos projektą „Laikas kartu“ (paraiškos registracijos Nr. KRET- LEADER-6B-JV-22-1-2022).

Ši stovykla nuo ankstesnių skyrėsi tuo, jog neturėjo vieno viršininko. Kasdien jo regalijas ir pareigas perimdavo vis kitas vadovas. Šeštadienį, po įsikūrimo, vyko akmens amžiaus olimpinės žaidynės, kurioms dirigavo brolis Andrius. Tiesa, lietus kartais sugindavo sportininkus į renginių palapines bei daržinę, bet rungtynių dvasios nenumušė.

Šeštadienio vakare vyko ir šv. Mišios, kurias aukojo Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas dekanas kunigas Vytautas Gedvainis, dosniai apdovanojęs stovyklautojus ledais. Po Mišių vėl sulaukėjome – vyko akmens amžiaus dainų bei žaidimų vakaras prie laužo, ant kurio jo vedėjai Vincentas, Vilius ir Andrius iš Miško ruonių genties norėjo paaukoti sesių pastovyklės viršininkę sesę Moniką. Net jei jų ketinimai būtų rimti, sesės, kurių stovyklavo apie 60, nebūtų to leidusios, mat Monika stovykloje ėjo ir neoficialias psichologės pareigas.

Sekmadienį vadovavimą iš Andriaus stovyklos atidarymo rikiuotėje perėmė sesė Ieva. Po valdžios pasikeitimo stovyklautojai davė rimtai linksmą olimpinę priesaiką. Deja, lietus sutrukdė surengti komandines olimpines rungtis, bet niekas neliūdėjo, nes visą dieną renginių palapinėse bei lietui pasitraukus, lauke mokėsi naujų žaidimų, dainavo bei rungėsi olimpiniame šokių maratone daržinėje. O dangui pragiedrėjus, visoms keturioms mažųjų skiltims pasiūlyta pasivažinėti lynais. Vakare vyko olimpinių žaidynių atidarymo laužas, į kurį vežimaičiu atvyko pats Dzeusas su žaviąja Atėne.

O pirmadienį, kaip sakė mažieji vilkai, lietus išėjo į pensiją ir užleido vietą saulutei. Tad stovyklos viršininko pareigas perėmęs Gondingos tunto tuntininkas Žydrūnas suskirstė vaikus ir vadovus bei savanorius į grupeles ir išsiuntė į visas keturias pasaulio šalis atlikti žygio bingo užduočių. Ilgiausiai keliavo jungtinė sesių baltoji ir brolių juodoji grupė, mat visai atsitiktinai buvo pakviesti į Bazo žemę, priklausančią Elzbietai bei Gražvydui, ir, regis, po kelių akimirkų atsitokėjo, kad svečiuojasi jau tris valandas. Vis tik juodai balta skiltis spėjo paržygiuoti į vakaro rikiuotę.

Antradienio programos vadas brolis Deividas išvargusiems per žygį vaikams ir jų vadovams pasiūlė daugybę smagių tinginių olimpinių varžybų užduočių. Na, ne visos buvo itin ramios ir relaksacinės, bet visos įdomios ir įtraukiančios. O kai kurios – pakeičiančios žmogų neatpažįstamai (kol nenusiplovė storo purvo sluoksnio). Kad veiksmo nepritrūktų, vakare dar vyko liaudiški šokiai. O visą dieną – laurynizmo ritualai.

Su džiaugsmu trečiadienį vadovavimo stovyklai regalijas perėmė Monika ir pakvietė visus į individualias linksmąsias olimpines žaidynes. Tą dieną sulaukėme ir svečių – atvyko Lietuvos skautijos vyriausioji skautininkė Gabrielė, Jaunimo programos skyriaus koordinatorius Dominykas ir Administracijos skyriaus koordinatorės pavaduotoja Dovilė! Jie ne tik apžiūrėjo sodybos infrastruktūrą, pabendravo su mūsų jaunaisiais vadovais, stebėjo veiklas, bet ir atvežė skautišką parduotuvę. Vilkams apsiprekinus, ramybė baigėsi – visur ir visada aidėjo nusipirktų švilpukų signalai.

Trečiadienio vakare vyko du olimpiniai protmūšiai – mažiesiems ir vyresniems. O laisvesni nuo pareigų vadovai dalyvavo dvasingame susitikime-pokalbyje su Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu dekanu kunigu Vytautu Gedvainiu ir naujuoju kunigu Tomu bei jų palydovais. Džiugu, jog mūsų jaunieji vadovai buvo ne tik klausytojai, bet ir pokalbio dalyviai. Ir vėl džiaugėmės klebono dekano dovanomis.

Išaušo ketvirtadienio rytas. Monika perdavė valdžią naujajam stovyklos viršininkui Dovydui. Tiesa, be didelio entuziazmo. Paskelbta olimpinio kaimelio dirbtuvių ir turgaus diena. Nuo pat ryto įkurtos įvairiausios manufaktūros, dirbtuvės, cechai, ir stovyklautojai suskato gaminti dirbinius bei ruoštis teikti paslaugas. Virtuvės darbuotojai taip pat nesnaudė ir ėmėsi prekiauti patentais bei bausti nesusimokėjusius mokesčių. Pačiame įkarštyje visiškai neplanuotai į vyko improvizuotos vestuvės. Užteko Dovydui nupirkti turguje Agnei apyrankę, tuoj buvo suorganizuotos tuoktuvės su nuotakos suknele, kunigu, vestuvių fotografu ir tinkama muzika. O puokštę, beje, pagavo Liepa. Tiesa, ne viskas praėjo sklandžiai, nes atsirado prieštaraujančių – Deividas grasino užsiundyti vilkus, jei santuoka įvyks. Situaciją pavyko išspręsti taikiai. Tik paskui teko guosti Deividą.

O vakare įvyko loterija be pralaimėjimų ir olimpinės varžybos „Mano vadovas gali“. Jas be konkurencijos laimėjo Andrius, antroje vietoje liko Ignas ir Kristijonas, o trečioje – Barbora ir Vilius R. Hip valio!

Ir… penktadienis, kai stovyklos viršininko regalijas perėme Vilius R. ir surengė stovyklautojams tikras ateities olimpines žaidynes (o vėlai vakare išvyko krautis daiktų pasaulinei skautų stovyklai Pietų Korėjoje, kurioje dalyvauja apie 49 tūkstančius skautų iš 120 šalių). Ryte vyko Aukštuomenės, popiet – Nenugalimųjų genties, gyvenančios turtingųjų šešėlyje, varžybos. Po įnirtingos ir išties visų jėgų pareikalavusios kovos naująja genties lydere tapo Vytautė iš Kūlupėnų, finale įveikusi du vaikinus. Po ateities olimpiados – stovyklos uždarymo rikiuotė su trim skauto įžodžiais, kuriuos davė Liepa, Eimantas ir Paulius, bei padėkomis ir dovanėlėmis štabui, tuntininkui, virtuvei, skilčių vadovams, savanoriams, stovyklautojo pažymėjimų-sertifikatų įteikimu stovyklautojams. O dieną vainikavo stovyklos uždarymo laužas ir, žinoma, baltoji naktis.

Šeštadienis buvo skirtas tvarkymuisi ir vykimui namo. Buvo ir ašarų, nes nesinorėjo skirtis su naujais draugais, ypač jei tėveliai nuspręsdavo išsivežti penktadienį, prieš baltąją naktį.

Tai labai bendras, gana oficialus ir tikrai neišsamus stovyklos aprašymas. Bet visko neišpasakosi, sunku perteikti nuotykius, linksmybes, jausmus, nuotaikas, bendrumą, gražias, jautrias akimirkas nebuvusiems stovykloje. Ir nuotraukose viskas neatsispindi. Norint iš tikro viską išgyventi reikia priimti savaitės trukmės iššūkį. Tad kviečiame prisijungti kitais metais. Ir nesvarbu, kiek jums metų. Maži ir labai jauni kviečiami stovyklauti, vyresni – savanoriauti. Nuotykių užteks visiems.

O dabar – padėkos. Nuoširdžiai ačiū mūsų rėmėjams. Pirmiausia – Plungės rajono savivaldybės administracijai, finansavusiai mūsų vasaros stovyklos projektą. Taip pat – Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonui dekanui kunigui Vytautui Gedvainiui, kurio palaikymą jautėme nuo pirmos stovyklos dienos šv. Mišių ir ledų iki ketvirtadienį atvežtų dosnių dovanų, užėmusių visą autobusiuko bagažinę, jau nekalbant apie trečiadienio vakaro dvasingą pokalbį-diskusiją ir skilčių vadovų palepinimą skanumynais. Ačiū Kūlupėnų bendruomenės pirmininkei Jūratei Mačernienei atsiuntusiai į stovyklą visą būrį bendruomenės vaikų bei jaunuolių. Lenkiamės ūkininkams Dainai ir Juliui Martišiams, dosniai mus rėmusiems šviežiu pienuku. Ačiū Stefai Trakšelienei ir kitos skautų globėjoms už agurkus, svogūnų laiškus, krapus ir kt. daržoves.

Neįmanoma nejausti dėkingumo mūsų virtuvės šefei Ingai, kuri visą savaitę rūpinosi, kad valgytume ne tik sočiai, bet ir labai gardžiai. Taip pat – stovyklos medikei Olgai, kurios dėka beveik neteko kreiptis pagalbos į ligoninės medikus.

Ačiū visiems savanoriams – Nijolei, Dianai, talkinusioms virtuvėje, Kazlauskų šeimai (Simonai, Emilijai, Giedriui), atvažiavusiems su Orestu, bet padėjusiems visur, kur prireikdavo jų pagalbos, Ramunei ir Vytautui Juozapaičiams, atlydėjusiems į stovyklą sūnų Adomą, tačiau dirbusiems visiems, Robertui, kuris labiau rūpinosi ne savo Paulina, o visa brolių pastovykle, Eglei, kuri ne tik prižiūrėjo nuosavus Modestą bei Paulytę, bet ir prižvelgė kitus jaunesnius stovyklautojus bei lydėjo į žygį vyriausius. Ačiū Jūratei Motužienei, atsiuntusiai į stovyklą Jūratę Bernotienę, kuri pravedė geltonajai skilčiai sapnų gaudyklių pynimo edukaciją. Ačiū meistarnės valdovui Giedriui. Ačiū Aurelijai ir Emilijai iš Klaipėdos. Ačiū filmuotojui Pauliui ir per savaitę savu tapusiam fotografui Emilijui.

Ačiū skautams Miglei, Adrijai ir Jokūbui iš Kauno Jesios tunto, kurie pirmą dieną viską stebėjo bei bandė suprasti vietinių kalbą, o antrą – stačiai paniro į stovyklos gyvenimą ir labai pagelbėjo programoje.

Ačiū skilčių vadovams Emai iš Rietavo, Mykolui, Domui ir Nojui iš Klaipėdos, žinoma, ir mūsų jaunimui: Faustai, Agnei, Deividui, Deimantei, Kamilei, Laurai, Andriui, Gitai, Ugnei, Barborai, Mildai, Monikai, Laurynui, Eglei, Viliui V., Dovydui, Viliui R., Kristijonui, Tadui, Ignui, Audronei ir Juliui. Ačiū kantriam, ramiam ir atsakingam komendantui Vincentui, pirmadienio viršininkui bei Plungės Gondingos tunto tuntininkui Žydrūnui.

Dėkojame visiems už bendrystę, už tai, kad visi beveik 180 stovyklautojų gyvenome kaip didelė skautiška šeima.

Ačiū ir mūsų svečiams – LS vyriausiajai skiautininkei Gabrielei, Dominykui ir Dovilei, Šiaulių krašto skautų vadovui Seržui, Kauno Žaliakalnio tunto vadovams Renatai ir Tadui. Taip pat – mus aplankiusioms sesėms iš Telšių bei Rietavo. Džiugu, kad esame vertinami, tad stengiamės būti naudingi ir dirbti geresniam pasauliui.

S. Kristina