Ekstremaliųjų situacijų komisija įvertino galimą riziką

Spalio 24 dieną Savivaldybėje įvyko Ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdis, kuriame kalbėta apie galimus pavojus ir ekstremaliųjų situacijų riziką, analizuota, kaip vykdoma prevencija, ar tarnybos pasirengusios reaguoti pagal turimas kompetencijas, kokia civilinės saugos būklė Plungės rajono savivaldybėje.

Posėdį vedė Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas,  dalyvavo mero pavaduotoja Asta Beierle Eigirdienė, Savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Vidmantas Mončys, Informacinių technologijų skyriaus vedėjas Remigijus Ačas, Žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydienė, Vietos skyriaus vedėjo pareigas einantis Arvydas Liutika, Savivaldybės ekologė Roberta Jakumienė ir Plungės šilumos tinklų, „Plungės vandenų“, „Energijos skirstymo operatoriaus“, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centro, Plungės policijos komisariato, Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovai.

Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkas M. Kaunas bei Savivaldybėje už civilinę saugą atsakingas V. Mončys kiekvienos tarnybos atstovą paprašė trumpai papasakoti apie jų darbe pasitaikančius iššūkius. Visų tarnybų atstovai kalbėjo, jog nuosekliai atlieka pavestus darbus, nedelsia reaguoti į nekasdienes situacijas, tačiau Plungės savivaldybėje dar nebuvo tokio įvykio, kurį būtų galima pavadinti ekstremaliu.

Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Mykolas Pronckus kalbėjo, jog didelių gaisrų Plungės rajone nebuvo. Jei kiltų itin didelis gaisras, gaisro gesinimo veiksmus imtų koordinuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Vidaus reikalų ministerija, tam būtų naudojami turimi valstybės resursai.

Elektrą ir dujas tiekiančios įmonės atstovas kalbėjo, jog, esat dujų nuotėkiui, problema sprendžiama nedelsiant, dingus elektrai rangovas įsipareigojęs į savivaldybę atvykti per 2,5 valandos.

Šilumos tiekėjai pažymėjo, jog gedimų per šaltąjį sezoną pasitaiko, tačiau nuolat budi brigada, kurios užduotis – kuo operatyviau avariją tinkluose likviduoti.

Visuomenės sveikatos centras registruoja užkrečiamų ligų atvejus, esant reikalui organizuoja aplinkos (dirvožemio, vandens) tyrimus, mėginiams paimti iškviečia nacionalinę laboratoriją.

Žemės ūkio specialistai pažymėjo, jog šią vasarą rodikliai sausros nepasiekė. Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai kalbėjo, jog jau penkti metai apie mūsų savivaldybės teritoriją fiksuojami kiaulių maro atvejai, tačiau Plungės rajone iki šiol maro dar neužfiksuota. Šiuo metu 170 rajono ūkininkų augina 800 kiaulių,  ūkininkas K. Baginskas komplekse Varkaliuose augintas kiaules išskerdė. Kvapų, sklindančių iš gyvulių kompleksų, ekologine katastrofa įvardyti, deja, negalima.

Plungės PK atstovai informavo, kad komisariate šiuo metu dirba 52 pareigūnai, dienos metu budi 5-6 ekipažai, naktį – 2-3 ekipažai, esant poreikiui pastiprinimą galima kviestis iš aplinkinių rajonų. Policijos darbas nenutrūksta, laiku reaguojama į įvykius, greitai išaiškinamos nusikalstamos veikos.

Informacinių technologijų skyriaus vedėjas R. Ačas priminė, kad žmonės būtų budresni ir bet kam neteiktų savo asmeninių duomenų, kurie įvairaus plauko sukčiams šiais laikais yra didelis turtas.

Posėdžio metu aptarta ir keletas sprendimo reikalaujančių situacijų, kaip antai – kas turi išvežti ugniagesių įvykio vietoje surinktus tepalus ir kitus aplinkai pavojingus teršalus, kam gelbėtojai turi perduoti iš medžio iškeltą katiną, kas turi užsiimti su lizdą sukančiomis širšėmis ir pan.

Posėdžio dalyviai pažymėjo, jog Plungės rajone per pastaruosius metus nebuvo įvykių, kuriuos būtų galima įvardyti  kaip ekstremalia situacija ar ekologine avarija. Nepaisant to, Ekstremaliųjų situacijų komisijos pareiga – periodiškai susirinkti į posėdį ir įvertinti galimas rizikas.

Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.