Pasveikino iš misijos Kazachstane grįžusįplungiškįPaulių Gadeikį

Nuo 2006 metų Lietuvoje vykdomas projektas „Misija Sibiras“. Atranką įveikę jaunuoliai vyksta į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas, susitinka su Rusijoje, Kazachstane, Tadžikistane gyvenusių lietuvių vaikais ir anūkais, apleistose kapinėse tvarko kapavietes, stato kryžius ir koplytstulpius, identifikuoja išlikusius kapus.

Šiemet į misiją buvo pakviestas plungiškis Paulius Gadeikis. Į Kazachstaną dešimčiai dienų išvyko 16 ekspedicijos dalyvių, kurie Karagandos apylinkėse aplankė 18 kapinių, ieškodami kapų su lietuviškomis pavardėmis. P. Gadeikis džiaugėsi, kad ir jam labiau į užžėlusį mišką, nei į kapines panašiuose brūzgynuose pavyko rasti lietuvių kapaviečių.

P. Gadeikis pasakojo, kad projekto dalyviai turėjo ir keletą jautrių prašymų. Vienas jų – surasti 93 metų Jurgio Dirvonskio dukrelės kapą, kurio nuotrauka ir asmeninis prašymas buvo perduotas į misiją išvykstantiems jaunuoliams.

Misijos dalyviai pastatė du koplytstulpius ir vieną tautodailininko, buvusio tremtinio pagamintą (iš atskirų dalių sustatomą) kryžių. Pauliui teko garbė tarp savo daiktų gabenti pačią sunkiausią (6 kg) kryžiaus dalį – didžią kryžmą. Sustatytą kryžių, kurio aukštis – 2,6 metro, ekspedicijos dalyviai lietuvių atminimui pastatė šalia Karabaso lagerio. Vienas koplytstulpis buvo pastatytas Prostornoje, kurioje misijos dalyviai ieškojo Ferdinando Vaitiekūno tėvo kapo, kitas koplytstulpis – Dolinkos kapinėse. Misijos metu buvo rasta ir sutvarkyta 130 lietuvių kapų.

Ekspedicijos metu P. Gadeikis buvo atsakingas už maisto gaminimą, todėl keldavosi anksčiausiai, guldavo vėlai. Tiesa, grupei teko valgyti ir visuomeninio maitinimo įstaigose. Įsiminė, kad 16 žmonių grupės pietūs atsiėjo apie 20 eurų.

P. Gadeikis pasakojo, kad vietos žmonės buvo draugiški ir paslaugūs, taip pat – smalsūs, nes nedažnai savo gyvenvietėse sutinka kitų šalių atstovų. Buvusių lagerių vietas ekspedicijos dalyviams nurodė ambasados darbuotojai bei garbaus amžiaus vietos gyventojai. Lagerių žymės tik menamos, užžėlusiuose plotuose ganosi gyvuliai. Stovyklavietei įsirengti ekspedicijos dalyviai rinkdavosi vietą pas lietuvių palikuonis, kurie, deja, jau nebekalba lietuviškai.

Tai tik maža dalis patirtų įspūdžių, kuriuos rugpjūčio 1 dieną Savivaldybėje susitikimo su rajono vadovais metu papasakojo „Misija Sibiras“ dalyvis P. Gadeikis. Tiek plungiškis, tiek ir kiti misijos dalyviai nekantrauja savo istorijomis ir įspūdžiais pasidalyti su visais, kam jie įdomūs, todėl laukia kvietimų atvykti į bet kurį kolektyvą – mokyklas, bibliotekas, bendruomenes ir pan.

P. Gadeikis neslėpė, kad iš ekspedicijos grįžo labai pasiilgęs žemaičių kalbos. Taip pat pripažino, kad grįžo daug didesnis Lietuvos patriotas, nei buvo vykdamas į misiją.

„Visiems, kurie dar galvoja, ar vykti į Angliją uždarbiauti, pirma siūlyčiau nuvažiuoti kitur, su „Misija Sibiras“! Tada visai kitaip pradedi vertinti gimtinę, visai kitaip suvoki, ką reiškia jos netekti“, – susitikimo Savivaldybėje metu kalbėjo P. Gadeikis.

Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.