Plungės rajono pramonininkų sąjungos konferencijoje – apie pramonės iššūkius šiandien

Rugsėjo 20 dieną Plungės viešojoje bibliotekoje vyko Plungės rajono pramonininkų sąjungos surengta konferencija „Lietuvos pramonės iššūkiai šiandien“, kurioje dalyvavo Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė.

Plungės pramonininkai sulaukė ir svečių iš sostinės: Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomojo direktoriaus Ričardo Sartatavičiaus, verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorės Ramintos Radavičienės, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inovacijų ir pramonės departamento vyriausiojo specialisto Kęstučio Masalskio. Konferencijoje dalyvavo Seimo narys Jonas Varkalys. Pasveikinti atvyko Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos jaunieji atlikėjai, taip pat – Plungės parapijos klebonas Vytautas Gedvainis.

Plungės rajono pramonininkų sąjungos prezidentas Antanas Borumas įvardijo pagrindinę konferencijos temą: pasaulyje populiarėjant žiedinės pramonės modeliui Lietuvos pramonei taip pat laikas keistis ir prisitaikyti prie siūlomų iššūkių, o prasidėjus ketvirtajai pramonės revoliucijai, kuri siejama su pačiomis pažangiausiomis technologijomis, nanotechnologijomis, robotika, reikia sugalvoti, kaip didinti ir žmonių produktyvumą, skatinti jų analitinius gebėjimus. A. Borumas pakvietė pranešėjus pasidalyti savo įžvalgomis.

Meras A. Klišonis pastebėjo, jog ruduo yra tinkamas metas skaičiuoti, ką šie metai davė, kokių iššūkių suteikė, taip pat laikas pamąstyti, kas laukia kitais metais. Meras palygino pramonę su laivu, kurio vienu rankos mostelėjimu lengvai nepasuksi. Norint, kad tas laivas sėkmingai plauktų, būtina žinoti kryptį, paskaičiuoti kursą.

„Konkuruoti su Europa darbo užmokesčiu negalime, žmogus šiais laikais nori realizuoti save ir kitur, išvykti dirbti jei ne nuolat, tai sezono metu. Jei žmogus išmano savo profesiją, moka kalbas, sunku jį beprikviesti atgal“, – pastebėjo A. Klišonis.

Meras pateikė keletą skaičių, kurie iliustruoja, kaip Plungės savivaldybė atrodo lyginant su Telšiais, Mažeikiais, Rietavu, Akmene ir Skuodu. Pasak A. Klišonio, Plungė turi potencialo, nes mūsų savivaldybėje užimtumas didesnis nei Telšiuose ir nedaug atsilieka nuo Mažeikių. Kitas reikšmingas akcentas, kad, lyginant su 2018 metais, Plungės savivaldybėje didėja draustųjų skaičius, per metus įsteigta 20 bendrovių, padaugėjo (300) žmonių, užsiimančių individualia veikla. Daug metų Plungė ženkliai atsiliko nuo kaimynių, vertinant darbo užmokestį, o šiemet tarp įvardytų savivaldybių užima 4 vietą, aplenkusi Telšius. Džiugu, kad Lietuvos masteliu Plungė yra viena iš tų savivaldybių, kurioje pastaruoju metu darbo užmokestis augo sparčiausiai, dabar atlyginimo vidurkis Plungėje siekia 844 eurus, o didžiausią atlyginimą (1475 eurus) moka UAB „Litnaglis“.

Meras priminė, jog neseniai buvo paskelbta, kas Lietuvoje ir kiekvienoje savivaldybėje sumoka daugiausiai mokesčių. Deja, tik mažoji dalis sumokėtų mokesčių, dažnu atveju – tik gyventojų pajamų mokesčio dalis – grįžta savivaldybei.

„Esant tokiai situacijai iš Savivaldybės atimama galimybė remti verslą – net „žaliąjį“, net plyno lauko investicijas! O jei Savivaldybė suteikia lengvatų ar nusprendžia atleisti nuo mokesčių, tai gauna dvigubą minusą“, – pastebėjo A. Klišonis.

Meras pasidžiaugė, kad iš esmės Plungėje gerėja gyvenimo kokybė, kuriasi jaunos šeimos, auga vaikų darželių poreikis. Ir pirmokėlių šiais mokslo metais atėjo daugiau, nei pernai.

„Malonu, kad mūsų savivaldybėje valdžia ir verslas tariasi ir randa bendrus sprendimus. Po kiekvieno susitikimo daug maloniau išeiti su viltimi, nei su nuviltais lūkesčiais“, – bendravimo svarbą pažymėjo A. Klišonis.

Seimo narys J. Varkalys pastebėjo, jog gyvenimas klesti ten, kur stipri ekonomika ir apgailestavo, kad Lietuva apsiriboja žaliavos pardavimu, o tai versle  yra pigiausias kelias. Seimo nario nuomone Lietuvai reikėtų apsispręsti, kokias pramonės šakas labiau vystyti, tačiau tokiam sprendimui priimti nėra vieningos politinės valios, kaip ir skatinti įmones gaminti be atliekų.

Konferencijoje kalbėjęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos vykdomasis direktorius R. Sartatavičius pažymėjo, kad Plungė nuo seno turi kuo didžiuotis, pasveikino susirinkusiuosius su Lietuvos pramoninkų konfederacijos, kurią įsteigė šviesaus atminimo Plungės garbės pilietis Bronislovas Lubys, 30-mečiu, priminė konfederacijos 2019 metų strategiją, kurios pagrindinės kryptys – teisėkūra, tarptautiškumas bei projektinė veikla, ir įvardijo ateinančių metų konfederacijos planus. Pasak R. Sartatavičiaus, pirmiausia būtina suvienyti Lietuvos verslą ir kalbėti vienu balsu, kai teikiami pasiūlymai Vyriausybei ar diskutuojama pasaulinėje auditorijoje.

Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.