Biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel. (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p. savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 188714469
Spausdinti
English
 
 
 Pradžia
Prisijungimas gyventojams

Bažnyčios

       Pirmosios bažnyčios Plungės rajone buvo pastatytos Alsėdžiuose (iki 1475 m.), Plungėje (apie 1570 m.). Iki 1593 m. iškilo bažnyčia Žemaičių Kalvarijoje. Kuliose bažnyčia buvo pastatyta 1644 m., o perstatyta – 1750 m. Daugiausia Plungės rajone yra bažnyčių, statytų XVIII a.: Beržore – 1746 m., Gegrėnuose – 1754 m., Gintališkėje – apie 1730 m., Alsėdžiuose – 1793 m. Kitos rajono bažnyčios statytos jau vėlesniais laikais: Šateikių – 1875 m., Stalgėnų – 1918 m., dabartinė Plungės Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia baigta statyti 1933 m., Pakutuvėnų – 1943 m.
      Plungės rajone religinio gyvenimo centru nuo seno buvo Alsėdžiai. Dar Vytauto Didžiojo laikais Alsėdžių žemės, kartu su to paties pavadinimo ežeru, buvo paskirtos Medininkų vyskupui. Nuo to laiko čia buvo centrinė Žemaičių vyskupų valda. Iki M.Valančiaus Alsėdžiuose gyveno beveik visi Žemaičių Vyskupai.
       Kunigai buvo vieni labiausiai išsilavinusių to meto žmonių, nuveikę didžiulį kultūrinį darbą, šviesdami žmones, keldami jų dorovę, aktyviai dalyvaudami svarbiausiuose krašto istoriniuose įvyliuose. Vyskupas Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754 – 1838) kunigams liepė rinkti duomenis apie savo parapijas, ragino steigti lietuviškas parapines mokyklas, rūpintis jomis. Jis rėmė 1831 m. sukilimą, ragino kunigus stoti į sukilėlių gretas. Rinko medžiagą apie žemaičių kalbą, palaikė tyrius su Dionizu Poška.
       Po 1831 m. sukilimo į Kulius atvažiavo kunigas Kazimieras Skrodzkis su broliu Aleksandru. Kaip prisimena J.Tumas – Vaižgantas, jie atvažiavo su dideliu ryšuliu žemaitiškų katekizmų, elementorių ir ėmė šiame apleistame krašte ne turtus krautis, o dirbti kultūros ddarbą. Buvo įvestas visuotinas privalomas vaikų mokymas Kulių parapijoje.
       Kuliuose 1900 m. klebonavo Vincentas Jarulaitis. Jo iniciatyva Plungėje išleista daug lietuviškų knygų. V.Jarulaitis Plungėje sukūrė inteligentų grupę, kuri vėliau išaugo į žemaičių draugiją “Kultūra”. Buvo ruošiami lietuviški vakarai.
       Pradinių mokyklų steigimu pradėjo rūpintis 1918 m. atvykęs į Stalgėnus prelatas Povilas Pukys. Tokios mokyklos buvo įkurtos Stalgėnuose, Vitkuose, Stalgoje ir Luknėnuose. Karo metais (1942 m.) Jis prisidėjo prie Plungės kultūrinio gyvenimo. Veikė nuolatinis dramos teatras, buvo ruošiami literatūriniai teismai.
       Dabar rajono bažnyčias jungia Plungės dekanatas. Jame yra 16 parapijų. Didžiausios yra Plungės ir Žemaičių Kalvarijos parapijos. Dešimt dekanato parapijų turi nuolatinius kunigus, o šešias parapijas aptarnauja kitų parapijų kunigai.
       Daugelis Plungės rajono bažnyčių yra didelės architektūrinės vertės. Iš tokių paminėtina Alsėdžių bažnyčia ir varpinė, Beržoro kulto pastatų ansamblis, Gintališkės bažnyčia ir varpinė, Žemaičių Kalvarijos kulto pastatų ansamblis, Bukantės koplyčia, Kulių kapinių koplyčia, Plungės bažnyčios varpinė.
       Bažnyčiose gausu dailės kūrinių. Tai sieninė tapyba ir skulptūra, vitražai, paveikslai, ornamentuoti kryžiai. Bažnyčių bokštuose ar varpinėse skamba varpai, nulieti XVII – XVIII a. Gerai prižiūrimos bažnyčios, puikiai sutvarkyti šventoriai, kuriuose amžiną poilsį rado kraštui, bažnyčiai daug jėgų ir energijos atidavę žmonės.

Ištraukos iš Rimanto Kontvainio, Algirdo Stanaičio ir Kęstučio Švedo knygos “Žemaičių žemė”


Paskutinis atnaujinimas: 2014-08-11 15:00:16
 

 

  

 

 

   

 

© Plungės rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt
Sprendimas:IDAMAS