Biudžetinė įstaiga. Vytauto g. 12, LT-90123, Plungė
Tel. (8 448) 73 166. Faks. (8 448) 71 608. El. p. savivaldybe@plunge.lt
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Įmonės kodas 188714469
Spausdinti
English
 
 
Plungės rajono kaimo kultūros centrų su filialais 2005 - 2008 metų steigimo programa

                           PATVIRTINTA:
                          Plungės rajono savivaldybės tarybos
              2004 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T1-16-280

PLUNGĖS RAJONO KAIMO KULTŪROS CENTRŲ SU FILIALAIS 2005 – 2008 METŲ STEIGIMO PROGRAMA

I. PROGRAMOS TIKSLAS

       Plungės rajone sukurti naują kaimo Kultūros centrų tinklą, leidžiantį teikti gyventojams kokybiškas kultūros paslaugas, užtikrinantį kultūros vertybių išsaugojimą, kultūros raidą ir sklaidą bei Lietuvos kultūros strategijos vykdymą rajone.

II. PROGRAMOS UŽDAVINIAI TIKSLUI PASIEKTI

       1.Sukurti priemonių planą kaimo Kultūros centrų su filialais steigimo programai vykdyti.
       2.Įsteigti rajono seniūnijose Kultūros centrus su filialais, kurių teisinis statusas – savarankiškos rajono savivaldybės biudžetinės kultūros įstaigos.
       3.Įsteigtoms biudžetinėms savivaldybės kultūros įstaigoms suteikti sąlygas dalyvauti
Lietuvos kultūros strategijos vykdymo procese, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kultūros centrų įstatymu, kitais įstatymais bei teisiniais aktais, juose apibrėžtomis teisėmis ir nuostatais.  
       4.Kaimo kultūros įstaigų steigimo programą pagal patvirtintą planą pradėti vykdyti 2005 m. liepos 1 dieną ir užbaigti iki 2009 metų.

III. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

       Rajono seniūnijų kultūros namų tinklas nėra efektyvus, didėja atotrūkis tarp galimų teikti kultūros paslaugų ir kaimo gyventojų galimybės jomis pasinaudoti. Todėl iškyla būtinybė ieškoti modelių, galinčių padėti prisitaikyti prie naujų sąlygų, užtikrinančių kultūros vertybių išsaugojimą, kultūros raidą ir sklaidą.
       Iš viso Plungės rajone yra 14 kultūros namų, kurie tolygiai išsidėstę visoje rajono teritorijoje.
       Anksčiau kaimų kultūros namai funkcionavo kaip filialai, kuriems vadovo rajoniniai kultūros rūmai, o kaimų kultūrinės veiklos koordinatorius buvo rajoninių kultūros rūmų darbuotojas. Tačiau toli nuo kaimo problemų esantys žmonės ne visada žino, kokios kultūrinės veiklos norėtų būtent tos vietovės bendruomenė. Todėl, ieškant naujos kaimo kultūros namų veiklos kokybės, nuo 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojo rajono ,,Meninės veiklos ir plėtros programos įgyvendinimo kryptys ir priemonių planas”, pagal kurį buvo nutarta decentralizuoti kultūros namų (centro) finansavimą ir valdymą:
       5.Buvusieji rajono kultūros namai (centro) filialais seniūnijose perorganizuoti
į seniūnijų kultūros centrus ar bendruomenių sales.
       6.Kaimų kultūros centrų finansavimas perduotas seniūnijoms.
       7.Kaimų kultūros centrų ir bendruomenės salių metodinis vadovavimas, veiklos koordinavimas ir specialistų tęstinis mokymas pavestas miesto kultūros namams (centrui).
       8.Materialusis turtas, esantis kaimų kultūros centruose, iki 2002 m. vasario 1 d. perduotas seniūnijų žinion pagal 2001 m. lapkričio – gruodžio mėn. inventorizacijos apyrašus.
Tačiau ši reforma laukiamų rezultatų nedavė:

  • dabartiniai kaimiškieji kultūros namai nebeturi kultūros įstaigos statuso, jų
    darbuotojai ir kolektyvai, veikiantys juose, negali dalyvauti kultūros fondų projektuose, negali gauti lėšų per projektinę veiklą;
    kai kuriose seniūnijose pasitaiko lėšų taupymo kultūros darbuotojų etatų sąskaita, kai buvę darbuotojai dėl mažų atlyginimų ir nepakeliamų darbo sąlygų ( sugretinamos kultūros darbuotojo ir ūkinio darbuotojo, valytojo pareigybės) išeina iš užimamų pareigų, o į jų vietą nauji specialistai neateina;
  • reikalingas beveik visų kaimo kultūros namų remontas, materialinės bazės
    stiprinimas, trūksta darbo priemonių, pasenę ir susidėvėję instrumentai, koncertiniai rūbai;
  • daugelyje kaimo kultūros namų sumažėjo profesionalaus meno sklaida, sumažėjo
    gyventojų susidomėjimas etnokultūros išsaugojimu;
  • kaimuose sumažėjo kultūringo ir turiningo laisvalaikio praleidimo galimybių;
  • mažas kaimo kultūros namų darbuotojo atlyginimas, ne visas etatas atbaido
    kvalifikuotus specialistus;
  • kai kurių seniūnijų kultūros namai neteko savo tiesioginių funkcijų – kultūros įstaigos
    funkcijų ir virto salėmis, skirtomis bendruomenių susirinkimams vesti;
  • sumažėjo etnografinių kolektyvų skaičius rajone, o kartu sumažėjo ir etninės kultūros
    išsaugojimo galimybė, pavyzdžiui, pateikiami duomenys apie buvusius ir jau nesančius Plungės rajono seniūnijų mėgėjiškus kolektyvus ir būrelius:
    • Stalgėnų kultūros namuose – moterų vokalinis ansamblis, suaugusiųjų teatras;
    • Kulių kultūros namuose - pučiamųjų orkestras;
    • Šateikių kultūros namuose - vaikų dramos būrelis;
    • Alsėdžių kultūros namuose - vaikų dramos būrelis, folklorinis ansamblis,  suaugusiųjų teatras;
    • Žlibinų kultūros namuose - moterų choras, vyrų vokalinis ansamblis, moterų vokalinis ansamblis;
    • Karklėnų kultūros namuose – vaikų dramos būrelis, dailės būrelis;
    • Kantaučių kultūros namuose – vaikų dramos būrelis;
    • Žemaičių Kalvarijos kultūros namuose – folklorinis ansamblis;
    • Aleksandravo kultūros namuose - darbščiųjų rankų būrelis.

IV. LAUKIAMA NAUDA

       Įsteigus Kultūros centrus su filialais kaimuose:
       9.Jie taps savarankiška biudžetinė įstaiga su savo vadovu ir darbuotojais.
       10.Institucija įgaus kultūros įstaigos statusą,  darbuotojai – kultūros įstaigos darbuotojų
statusą. Tai kaimo Kultūros centrams leis dalyvauti kultūros fondų skelbiamuose konkursuose, atsiras galimybė į kultūros centrus pritraukti lėšų per projektinę veiklą.
       11.Pagerinus darbo apmokėjimo sąlygas, bus sudaryta galimybė pritraukti naujus kvalifikuotus, turinčius tinkamą aukštąjį išsilavinimą kultūros darbuotojus. 
       12.Atsiras tiesioginis kaimo Kultūros centrų dalyvavimas respublikinėse kultūros
programose, dalyvavimas Regionų kultūros plėtros programoje.
       13.Kultūros centruose stiprės vadovų savarankiškumas, iniciatyva ir noras
būti ne tik išlaikomiems iš rajono biudžeto, bet ir pritraukti lėšų per projektinę veiklą.
       14.Suaktyvės kaimo kultūros atgimimas, etninės kultūros puoselėjimas, mėgėjiško ir
profesionalaus meno sklaida.
       15.Pagerės kultūros paslaugų kokybė kaimo vietovėse.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

       16.Teritorinis filialų priskyrimas steigiamiems Plungės rajono kaimo Kultūros centrams:

  • Plungės rajono savivaldybės Kulių Kultūros centras
    Kulių Kultūros centro filialai:
    • Kulių kultūros centro Nausodžio filialas,
    • Kulių kultūros centro Stalgėnų filialas.
  • Plungės rajono savivaldybės Žlibinų Kultūros centras
    Žlibinų kultūros centro filialai:
    • Žlibinų  kultūros centro Kantaučių filialas (diskusijoms),
    • Žlibinų  kultūros centro Stanelių filialas,
    • Žlibinų  kultūros centro Babrungo filialas.
  • Plungės rajono savivaldybės Šateikių Kultūros centras
    Šateikių kultūros centro filialai:
    • Šateikių kultūros centro Aleksandravo filialas,
    • Šateikių kultūros centro Norvaišių filialas.
  • Plungės rajono savivaldybės Žemaičių Kalvarijos Kultūros centras
    Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialai:
    • Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Platelių filialas,
    • Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Gintališkės filialas,
    • Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Alsėdžių filialas.

       17.Plungės rajono kaimo kultūros centrų su filialais steigimo programa
įgyvendinama 2005 – 2008 metais
       Vykdant kaimo kultūros centrų steigimo programos 2005 – 2008 metų planą, iki 2008 metų pabaigos įsteigti ne mažiau kaip po vieną rajono savivaldybės kultūros įstaigą - Kultūros centrą su filialais, laikantis patvirtintos steigimo eilės.
       
       18.Plungės rajono kaimo kultūros centrų su filialais steigimo eilė
       Vykdant kaimo Kultūros centrų steigimo 2005 – 2008 metų programą, steigiant kaimo Kultūros centrus su filialais, patvirtinti tokią steigimo eilę:
       
PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS KULTŪROS CENTRAS. Nuo 2005 metų liepos 1 d.
Žemaičių Kalvarijos kultūros centro filialai:

  • Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Platelių filialas,
  • Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Gintališkės filialas,
  • Žemaičių Kalvarijos kultūros centro Alsėdžių filialas.

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS KULIŲ KULTŪROS CENTRAS
Kulių kultūros centro filialai:

  • Kulių kultūros centro Nausodžio filialas,
  • Kulių kultūros centro Stalgėnų filialas.

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠATEIKIŲ KULTŪROS CENTRAS
Šateikių kultūros centro filialai:

  • Šateikių kultūros centro Aleksandravo filialas,
  • Šateikių kultūros centro Norvaišių filialas.

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS ŽLIBINŲ KULTŪROS CENTRAS
Žlibinų kultūros centro filialai:

  • Žlibinų kultūros centro Kantaučių filialas(diskusijoms),
  • Žlibinų kultūros centro Stanelių filialas,
  • Žlibinų kultūros centro Babrungo filialas.

       19. Plungės rajono kaimo kultūros centrų su filialais darbuotojų ir etatų skaičius
       Steigiamuose kaimo Kultūros centruose etatų skaičius turi būti ne mažesnis 3,5 etato
(direktorius, meno vadovas, ūkinis darbuotojas – po 1 etatą, buhalteris – 0,5 etato), o šių kultūros centrų filialuose kūrybinių darbuotojų – filialų vadovų etatų skaičius turi būti ne mažiau kaip 1 etatas.

________________________________

 


Paskutinis atnaujinimas: 2012-01-26 09:17:31
Aktuali informacija
Prisijungimas gyventojams

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
01020304050607
08091011121314
15161718192021
22232425262728
29303101020304
Liepa
    2019     
 

 

 

 

  

 

 

   

 

© Plungės rajono savivaldybė. Visos teisės saugomos. Vytauto g. 12, LT-90123 Plungė. Rašykite mums - savivaldybe@plunge.lt
Sprendimas:IDAMAS