2024-ieji – darbingi, kupini iššūkių ir veiklos
Metams skaičiuojant paskutines dienas, pats laikas suskaičiuoti ir „viščiukus“ – apžvelgti, kokie šie metai buvo, kas svarbaus ir prasmingo nuveikta, su kokiomis problemomis susidurta.
2024-ieji – labai darbingi, bet kartu ir iššūkių nestokoję metai. Nemažai sumaišties įnešė šiemet vykę treji – Prezidento, Europarlamento ir Seimo – rinkimai. Ir tai natūralu. Kaip ir tai, kad ramiai gyventi neleidžia įvykiai Rytuose, Ukrainoje.
Džiaugiuosi plungiškiais, kad šiemet, kaip ir ankstesniais metais, tiesė pagalbos ranką ukrainiečiams. Ir tiems keturiems šimtams, kurie prieglobstį ir supratimą rado čia, Plungėje, ir mūsų bičiuliams iš Konotopo miesto, su kuriuo Plungę sieja partnerystės ryšiai. Ačiū Savivaldybės tarybai, kuri, atsiliepdama į Konotopo prašymą, skyrė lėšų teleskopiniam krautuvui ir nepertraukiamo maitinimo šaltiniui, kuris labai reikalingas jų ligoninei, nupirkti. Manau, turime padėti tiems, kam dabar sunkiausia, puiku, kad tai ir darome.
2024-uosius pradėjome išskirtiniu renginiu – pirmąkart vykusiu Mero padėkos vakaru. Jo metu pagerbėme žmones, kurie galbūt nėra pirmo ryškumo žvaigždės, bet dėmesio ir pagarbos nusipelnė už savo darbus, dirbamus ne iš pareigos, o iš širdies ir pašaukimo. Esu jiems dėkingas, o kartu ir laimingas, kad tokių žmonių turime ir kad nekyla problemų galvojant, kam padėkoti.
Vienas svarbiausių metų pradžios klausimų – 2024 metų Savivaldybės biudžetas. Manau, atliepėme ir įstaigų, ir gyventojų lūkesčius, o metų pabaigos rezultatai parodė, kad lėšas planavome teisingai ir atsakingai. Turėjome viršplaninių pajamų, kurias panaudojome tose srityse, kur buvo reikalingiausia. Džiugu ir dėl to, kad nekilo problemų planuojant ir vykdant darbus – iki metų pabaigos pavyko panaudoti visas šiemet gautas lėšas.
Smagu, kad galime džiaugtis vykdomais ir įgyvendintais projektais, kuriuos, manau, mato ir kiekvienas plungiškis. Dar smagiau, kai darbai atliekami sparčiau nei planuota. Vienas tokių atvejų – irklavimo bazės rekonstrukcija, kurią rangovas UAB „VVARFF“ užbaigė pusmečiu anksčiau, nei planuota. Šis objektas ir sutvarkytas Plungės jūros pakrantes puošia, ir puikiai tarnauja Plungės sporto bendruomenei. Ir ne tik irkluotojams.
Baigiantis šiems metams, galime konstatuoti, kad baseino statyba tikrai pasiteisino. Veikla vystoma sėkmingai bei efektyviai ir už tai esu dėkingas Aistei Daukšienei. Jos požiūris į prižiūrimas sporto bazes – tikrai daugiau nei formalus. Džiugu, kad į baseiną pavyko pritraukti puikių trenerių, kad plaukimo treniruotes lankantys vaikai jau ir varžybose dalyvauja, kad sėkmingai įgyvendinama antrokų mokymo plaukti programa. Susidomėjimas mūsų baseinu didžiulis ir tai puiku!
Tęsdamas sporto temą, noriu pasidžiaugti, kad pasiteisino ir kitos investicijos – į futbolą ir krepšinį. Grįžtamąjį ryšį gauname matydami puikius rezultatus. „Babrungo“ futbolininkai šiemet sezoną I lygoje užbaigė pasiekdami lygos rekordą – pelnydami 11 pergalių iš eilės, užsikabindami bronzos medalius ir tapdami geriausia 2024 metų Plungės rajono komanda. Plungės „Olimpas“ šiemet jau žaidžia NKL ir jų pergalių kraitis vis didėja. Ačiū krepšininkams ir jų treneriui Mindaugui Tamušauskui, kuris ne veltui buvo tituluotas geriausiu RKL treneriu. Ir futbolininkų, ir krepšininkų rezultatai – tai ne atsitiktiniai laimėjimai, o nuoseklaus darbo vaisiai.
Tarp sutvarkytųjų sporto infrastruktūros objektų – ir Senamiesčio mokyklos stadionas, kuriame dabar – ypač puikios sąlygos.
Sparčiai į priekį juda ir Plungės sporto arenos II etapo darbai – ant 1500 vietų sporto salės netrukus bus dengiamas stogas, o įkurtuvės – jau 2025 metais. Tai bus moderni erdvė tiek sportininkams, tiek įvairiems renginiams organizuoti. Na, o užbaigus Plungės sporto arenos statybas, mūsų miestas, kuris buvo gerokai atsilikęs sporto bazių atžvilgiu, jau galės lygiuotis į geriausiuosius.
Pasiteisina ir privačios investicijos į sporto objektus: sportuojančiųjų niekada netrūksta „Teniso slėnyje“, ypač daug pamėgusiųjų naują sporto šaką – padelį, entuziastų nestokoja ir „Porto“ boulingas, kurio organizuojamas įmonių ir įstaigų turnyras žinomas visoje Žemaitijoje.
Šalia sporto – ir sveika mityba. Džiaugiuosi, kad įsibėgėja ekologiško maitinimo, kuriam naudojami nacionalinės maisto kokybės produktai, projektas. Ir kad į tai įtraukiami patys mažiausieji – lopšelinukai ir darželinukai. Labai norisi, kad kitąmet sveikos mitybos principų laikytųsi visi rajono lopšeliai-darželiai. Žinoma, tai bus nemenkas iššūkis, bet juk, kaip sakoma, kuo maitiniesi, tas ir esi. Dėkingas esu Kristinai Valienei ir jos vadovaujamo darželio „Rūtelė“ kolektyvui, kuris yra ekologiško maitinimo vėliavnešys. Kitas žingsnis – sveikas maitinimas mokyklose. Nes neracionalu darželinukus maitinti sveikai, o moksleivius – jau ne. Trys mokyklos – Alsėdžių, „Ryto“ ir Senamiesčio – jau pačios maitina savo bendruomenes, tikimės, kad per kelerius metus prie to pereis ir kitos ugdymo įstaigos. Na, o savarankiškai teikiant maitinimo paslaugą, reikia ne tik virtuves ir valgyklas, bet ir valgiaraščius atnaujinti, kad juose – sveiki produktai ir patiekalai. Tai – svarbiausia, nes tai – mūsų vaikų sveikata. Prie ekologiško maitinimo turėtų pereiti ir Plungės ligoninė, nes ten – dar labiau pažeidžiami žmonės.
Tęsiant apie ligoninę – džiugu, kad ji vis stiprėja, kad didelių pastangų dėka atnaujinamas kolektyvas, o jauni profesionalūs medikai pritraukia pacientų iš viso regiono. Kitas puikus dalykas – šiemet pradėjome ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybas. Šio veiksmo „gimdymas“ labai sudėtingas – Sveikatos apsaugos ministerija lėšų tam neskyrė, bet esu dėkingas ligoninės vadovybei, Savivaldybės tarybai ir administracijai, kurių pastangų dėka statybos, mūsų biudžetui kainuosiančios daugiau nei 700 tūkst. eurų, vis dėlto vyksta. Trukdžių buvo, bet problemos išspręsta ir darbai įsibėgėja. Tikiu, kad rangovas – UAB „Virdaleka“ – viską atliks laiku ir kokybiškai, o gerus pokyčius pajus tiek personalas, tiek čia atvykstantys pacientai.
Šiemet daug investavome ir į dar vieną mažiau matomą, bet labai svarbų projektą – Specialiojo ugdymo centro atnaujinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jam įgyvendinti skyrė 1 milijoną eurų, mes patys per kelerius metus skyrėme dar 2 milijonus. Objektas ir atnaujintas, ir pritaikytas vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, negalią, specialiųjų poreikių. Svarbu akcentuoti, kad mūsų Specialiojo ugdymo centras – vienintelis toks visoje Žemaitijoje.
Išskirtiniai metai buvo ir Plungės kultūros bendruomenei. Pirmiausia tuo, kad kone 700 plungiškių dalyvavo Lietuvos 100-mečio dainų šventėje. Ir tai – ypatingas mūsų pasididžiavimas.
Plungės kultūros centras džiaugiasi ir didžiuojasi įsigijęs koncertinį fortepijoną „Petrof“, kuriam iš Savivaldybės biudžeto skyrėme 100 tūkst. eurų. Jau pats pirmasis koncertas, kuriame klausėmės Petro Geniušo, Petro Vyšniausko, Sonatos ir Roko Zubovų, atskleidė, koks išskirtinis tai instrumentas! Šis pirkinys Plungės kultūros centrui, kuris ir taip yra 5 žvaigždučių lygio, pridėjo dar ir šeštąją – dabar Plungė galės kviesti paties aukščiausio lygio atlikėjus.
Džiugu, kad įsibėgėja „Kultūros virenės“ Kuliuose veiklos. Kad atnaujintame pastate – ne tik naujos sienos, bet ir gausu veiklų. Už tai ačiū Agnei Alčauskienei, Raimondai ir Valentinui Masalskiams ir visai bendruomenei – kiekvienam, kas pridėjo ranką prie to, kad Kuliai atvertų savo kitą veidą. Puiku, kad tęsiama Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio tradicija, kad koncertai vyksta jaukioje atnaujintoje salėje. Savivaldybė kartu su Žemaičių dailės muziejumi Žirgyne įgyvendina dar du projektus: bus sutvarkyta rūbinė, sanitariniai mazgai, atsiras vieta maitinimo įstaigai, o antrajame aukšte turėsime tai, ko Plungė neturi jau keletą dešimtmečių, – kino salę.
Dar vienas labai svarbus metų renginys – kas ketverius metus vykstanti Pasaulio žemaičių dailės paroda, parodanti, kad viso pasaulio žemaičių menininkų susibūrimo vieta yra ne kur kitur, o Plungėje. Ir tai, kad pasaulyje žinomas iš Plungės kilęs menininkas Žilvinas Kempinas čia atvežė savo „Tūbą“, išaugino Plungės žinomumą ir įrodė, kad esame verti išskirtinio dėmesio. Tiesa, buvo kilę nesusipratimų dėl Žemaičių dailės muziejaus darbo laiko, nes atvykusieji negalėdavo aplankyti žymiosios parodos, bet su direktoriumi Alvidu Bakanausku viską išsprendėme.
Paminėsiu ir Žemaičių dailės muziejaus 30-metį. Kartu su ano meto Savivaldybės tarybos pirmininku Gintaru Morkiu, tarybos nariu Vytu Rutkausku smagu buvo prisiminti laikus, kai priėmėme sprendimą tuščius likusius Oginskio rūmus paversti Žemaičių dailės muziejumi.
Šiemet veiklos nestokojo ir kaimiškieji kultūros centrai. Jau minėjau Kulius, tačiau aktyvus buvo ir Rimos Jokubauskienės vadovaujamas Žemaičių Kalvarijos kultūros centras. O labiausiai į atmintį įkritęs renginys – šviesų festivalis, verčiantis gėrėtis, nešantis gerą žinią apie mus. Neatsilieka ir Žlibinų kultūros centras, kuriam vadovauja išradingumo nestokojanti direktorė Alina Bružienė. Smagu, kad kaime buriasi ne tik vyresnieji – Žlibinuose įsteigtas šaunus, visur pasirodantis vaikų ansamblėlis. Šateikių kultūros centras, ko gero, visoje Lietuvoje išsiskiria savo kolektyvų gausa ir veiklų kokybe. Puiku, kad ir dabar, direktorei Akvilinai Bertašiūtei dirbant svarbiausią gyvenime darbą – auginant vaikelį, veiklos nenutrūksta, jas sėkmingai tęsia Danutė Šatkuvienė.
Švietimas – ta sritis, kuri šiemet pareikalavo sunešioti ne vienas geležines kurpaites. Kalbu apie Žemaitijos kadetų gimnazijos įkūrimą. Ir džiaugiuosi, kad, radus bendrą kalbą su buvusia Vyriausybe, tai pavyko įgyvendinti. Pradėjome pasirašydami memorandumą su buvusia švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, o baigėme likus 5 dienoms iki Rugsėjo 1-osios, kai tuometinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė palaimino kadetų gimnazijos steigimą. Visiems už tai ačiū, o ypač – Alsėdžių, Žemaičių Kalvarijos ir Kulių mokyklų bendruomenėms, supratusioms, kad tik tokiu būdu išlaikys gimnazinį ugdymą miesteliuose.
Dar vienas žmogus, kuriam noriu ištarti ačiū, – „Saulės“ gimnazijos chemijos mokytoja Sigita Žilinskienė, kurios dėka gimnazijoje įrengta moderni laboratorija funkcionuoja ir duoda puikių rezultatų. Kadangi pats esu farmacininkas ir glaudžiai susijęs su chemija, džiugu matyti, kokias puikias galimybes turime šiam mokslui puoselėti. Ir kad tampame lyderiais – į Sigitos organizuojamus renginius suvažiuoja moksleiviai iš visos Lietuvos.
Proveržių netrūksta. Vienas iš tokių – dalyvaujamasis biudžetas mokykloms, leidžiantis moksleiviams pateikti ir įgyvendinti savo sumanymus, parodyti, kiek fantazijos jie turi. Tai pasiteisino 100 proc., o per projektų pristatymą pamatėme, kiek daug nuveikta. Ypač džiugino pačių moksleivių įsitraukimas – pavyzdžiui, Liepijų mokyklos Platelių skyriaus mokiniai, matydami, kad gautųjų pinigų nepakaks, ir patys darbavosi, ir dar pačių keptus pyragus pardavinėjo, kad tik viską padarytų taip, kaip sumanė. Ir tai – puikus entuziazmo pavyzdys visiems mums.
Daug nuveikta ir už bendruomenėms skirto dalyvaujamojo biudžeto lėšas. Aktyvūs buvo kuliškiai, šateikiškiai, Plungėje įrengtas puikus „Saulės takas“. Gyventojams patinka, kai jie savo sprendimais gali keisti situaciją, ją gerinti. Kitąmet, kai bus galima balsuoti tik internetu ir kai tas balsavimas bus supaprastintas, manau, aktyvumas bus dar didesnis.
Dar viena puiki iniciatyva – iš Plungės kilusio išeivijos verslininko Žilvino Mecelio dukros Irmos Mecelės sumanymas Plungėje įkurti miesto mišką. Idėja šauni, gyventojai ją palaiko, tad jau labai greitai dar vienas mūsų miesto kampelis – ruožas tarp A. Jucio gatvės daugiabučių ir garažų – taps žalias ir kur kas patrauklesnis akiai.
Kalbant apie didžiuosius infrastruktūrinius projektus, būtina paminėti, kad šiemet pagaliau „išgydėme“ kelių dešimtmečių senumo opą – sujungėme ir sutvarkėme autobusų ir traukinių stotis. Likę paskutinieji štrichai. Užbaigę galėsime džiaugtis ir didžiuotis savo vizitine kortele – stotimi, kuri iki šiol buvo ir problema, ir gėda.
Visus metus sėkmingai vyko Telšių gatvės rekonstrukcijos darbai. Pasistūmėta iki „Karsedos“ degalinės. Kitiems metams liko paskutinysis asfalto sluoksnis ir trumputė atkarpa iki aplinkkelio. Kitąmet ši gatvė tikrai bus užbaigta. Ir patys, ir svečiai džiaugsis dar vienu atnaujinti objektu.
Sėkmingai panaudojome ir papildomai iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos gautus 200 tūkst. eurų – išasfaltavome Margirio gatvę. Tiesa, gyventojai neretai priekaištauja, kad asfaltuojame ne tas gatves, kurias reikėtų, tad akcentuoju: iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos gautus pinigus galime naudoti tik pramoninėms teritorijoms tvarkyti. Gatvių, esančių gyvenamosiose teritorijose, asfaltuoti negalime. Už šios ministerijos lėšas sutvarkėme ir Lentpjūvės, Salantų gatves, įrengta geležinkelio atkarpa link pramonės įmonių. Reikia pažymėti, kad bendravimas su ministerija nebuvo lengvas, bet – labai produktyvus.
Šiemet pavyko sutvarkyti ir Beržų gatvę Varkaliuose. Džiugu ir dėl to, kad kaštai – minimalūs, nes remontas – ne kapitalinis, o paprastas, tačiau ir duobių, ir dulkių problemos išspręstos. Tiesa, gyventojai iš pradžių buvo nusiteikę gana skeptiškai, bet dabar, manau, dauguma patenkinti.
Tęsiant kelių temą – džiaugiamės, kad, tarpininkaujant Prezidentūrai, Susisiekimo ministerija, „Via Lietuva“ ir Seimas išgirdo mūsų, savivaldybių, siūlymą keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei Kelių įstatymus. Tad dabar tas KPPP lėšas, kurias iki šiol galėjome naudoti tik rekonstrukcijai ir kapitaliniam remontui, galėsime naudoti ir paprastam remontui. Tai reiškia, kad nekasim taip giliai, nekeisim pagrindų, vadinasi, mažesnėmis sąnaudomis galėsime padaryti daugiau darbų. Taip galėsime sutvarkyti A. Jucio, V. Mačernio, A. Vaišvilos, Vytauto ir kitas gatves. Šie pokyčiai savivaldybėms atveria didesnes galimybes įgyvendinti gyventojų lūkesčius.
Be šio sprendimo Seimas priėmė ir dar vieną – nuo 2026 metų savivaldybės perims miestų ir miestelių gatves, kurias iki šiol prižiūrėjo „Via Lietuva“. Per visą Lietuvą – apie 800 kilometrų. Gerai bent tai, kad gaudami kilometrų, gausime ir daugiau KPPP lėšų. Džiugina, kad kitiems metams numatyta lėšų ir žvyrkelių asfaltavimo programai, kuriai ankstesnė Vyriausybė finansavimo neskyrė. Mes tai programai esame pateikę kelią į Babrungėnus, atkarpą nuo Žlibinų iki Žarėnų ir nuo Stanelių iki Paukštakių. Tikimės, kad artimiausiu metu bus pradėti kelio į Babrungėnus projektavimo darbai. Kelias bus ir išasfaltuotas, ir su pėsčiųjų ir dviračių taku link Platelių.
Nors dėl karo Ukrainoje Lietuvos pramonė patiria sunkumų, Plungės pramonė, kuri yra įvairiapusė ir diversifikuota, atlaiko visus iššūkius, o kai kurios įmonės sugeba ir investuoti, ir didinti gamybą. Džiaugiuosi, kad pagaliau išjudėjo keletą metų užšalęs buvęs „Vičiūnų“ projektas, Plungėje sukursiantis papildomų darbo vietų.
Džiaugiuosi, kad juda ir Plungės pramonės parko reikalai: Finansų ministerija Plungę yra įtraukusi kaip savivaldybę, turinčią pramonės parką, o mes, Savivaldybės tarybai pritarus, išperkame sklypus, esančius numatytoje 87 ha ploto Plungės pramonės parko teritorijoje. 22 proc. jau esame išpirkę. Kadangi tai stambus projektas, tikimės, jog jam bus suteiktas valstybinės reikšmės projekto statusas ir dalį sklypų galėsime išpirkti su Vyriausybės pagalba ir jau pagal kitą metodiką, kai valstybė žemę paima visuomenės poreikiams, o savininkams sumoka rinkos kainą. Šis parkas leis dar labiau plėsti mūsų pramonę, o pramonė – tai stabilumas. Ir kuo daugiau skirtingos gamybos, tuo daugiau darbo vietų vyrams ir moterims, tuo didesni atlyginimai. Na, o susikūrus stambiems verslams, aplinkui kuriasi ir smulkieji, kurie pasitarnauja ir pramonei, ir gyventojams.
Metams baigiantis, galiu konstatuoti, kad mūsų Savivaldybės vystymosi kryptis – stipri ir sėkminga. Tuo įsitikinome per paskutinįjį Savivaldybės tarybos posėdį, kuriame Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė pristatė visus įgyvendintus ir įgyvendinamus projektus. O jų – išties daug, jie svarbūs, reikšmingi ir prasmingi.
2025-ieji bus taip pat ne atostogų, o intensyvaus darbo metai. Bet kai matai puikius to darbo rezultatus, tai suveikia lyg dopingas, kuris motyvuoja veikti. Kaip ir matant šviesius, geranoriškus plungiškių veidus, matant vaikų, sportininkų, kultūrininkų, pramonininkų ir kitų pasiekimus – norisi žengti pirmyn ir daryti dar daugiau.
Nors pagal dydį Plungės rajono savivaldybė – ties viduriu tarp 60-ies kitų, pagal ekonominius rodiklius esame 12–15 vietoje. Ir turime ambicijų kilti dar aukščiau, būti tarp lyderių, tarp vedančiųjų, į kuriuos lygiuojasi kiti. Nes, kaip sakoma, blogas tas eilinis, kuris nenori tapti generolu.
Asmeniškai man 2024-ieji buvo iššūkių ir įvertinimų metai. Visus metus laikinai vadovavęs Lietuvos savivaldybių asociacijai, lapkričio pabaigoje buvau išrinktas nuolatiniu LSA prezidentu dvejiems metams. Žinoma, šios pareigos pareikalauja daug laiko ir darbo, bet suteikia žinių, ryšių, galimybių bendrauti ir įtakoti sprendimus, kurie visiems mums – tik į naudą. Nesu iš tų žmonių, kurie sako „nieko čia nepakeisi“. Atvirkščiai – sakau, kad keisti galime ir turime tai daryti.
Baigiantis metams, visiems linkiu sveikatos, laimės ir meilės. Pamatykime, vertinkime ir daugiau dėmesio skirkime žmonėms, kurie šalia mūsų.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis
Ukrainiečių būstinėje „Saugus prieglobstis”
Atnaujinta Beržų gatvė Varkaliuose
Atnaujintas Senamiesčio mokyklos stadionas
Dalyvaujamojo biudžeto lėšomis įgyvendinta daug šaunių projektų, vienas jų – „Saulės takas”
Plungės sporto arenos ll etapo darbai sparčiai juda į priekį
Kapsulė, žyminti Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statybos pradžią
Šiemet pradėta Plungės ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus statyba
Netrukus baigsime autobusų ir traukinių stočių sujungimo projektą
Rekonstruota Plungės irklavimo bazė
Šiemet tęsėme Telšių gatvės rekonstrukcijos darbus
Dainų šventėje dalyvavo beveik 700 plungiškių
Geriausia 2024 metų Plungės rajono sportininkų komanda – „Babrungo” futbolininkai
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento rinkimų dieną su asociacijos viceprezidentu Kupiškio meru Algirdu Raslanu
Mero padėkos vakaras. Sveikinimai Kantaučių bažnyčios vargonininkei Rūtai Černeckienei
Mokyklų dalyvaujamojo biudžeto pristatymas Savivaldybėje
Rugsėjo 1-oji Žemaitijos kadetų gimnazijoje
Susitikimas su Irma Mecele (dešinėje)
Šurmulio pilna ,,Saulės” gimnazijos biotechnologijų laboratorija
Teko garbė atrakinti Plungės kultūros centro įsigytą koncertinį fortepijoną ,,Petrof”
