Aktyvų skautų vasaros sezoną keičia ne mažiau aktyvus rudens-žiemos sezonas

Vasariškai saulėtą ir šiltą šeštadienį, pirmąją spalio dieną, Plungės Gondingos tuntas užbaigė šiltąjį skautavimo sezoną paskutiniuoju laužu.

Diena prasidėjo žygiais – vyresniesiems ir vilkams. Keliavome visiškai naujais, nevaikščiotais takais ir esame dėkingi tuntininkui už naujus maršrutus. Mes, su vilkais keliavusios vadovės, didžiuojamės mažaisiais, kuriems pavyko nukeliauti ne ką mažiau nei vyšnioms ir citrinoms bei kandidatams. Kaip visada, įveikdami miškus, kelius, ganyklas su karvėmis, upę, griovius, patyrėme smagių nuotykių ir dalijomės užkandžiais.

O galutiniame taške – skautiškoje Baltučių sodyboje – laukė dešrainiai. Pasisotinę rikiuotėje pakėlėme vėliavą ir išbandėme naują žaidimą, kurį išmokome iš vasarą stovykloje apsilankiusio brolio Antano Saulaičio. Tai komandinis vaidmenų žaidimas apie gamtą, jos gyventojus plėšrūnus, didžiuosius žolėdžius, visaėdžius ir smulkiuosius žolėdžius. Burtai lėmė, kurie medžiojome, o kurie slapstėmės ir stengėmės išgyventi. Po geros valandos, susirinkę diskusijai, aptarėme, kaip sekėsi, kokius jausmus išgyvenome, ir priėjome bendros išvados, jog pats pavojingiausias gyvūnas yra žmogus. Nors žalos patyrė ir jis – nuo gyvūnų „užsikrėtė“ ligomis.

Po žaidimo iki pat tamsos leidomės lynais, kopėme siena, o vyresnieji bendravo ir kartu skuto bulves, nes rankos negali būti dykos, o vakarienė nesutiko būti mažiau gardi už pietus. Ir nebuvo, nes bulviniai blynai pranoko pietų dešrainius.

Ir tolesnes veiklas – laužą, metų veiklos skaidres, filmą – lydėjo pakili nuotaika, tad miegoti niekas neskubėjo. Ryte per anksti vadovai nežadino, ir namo iš pat ryto nesiuntė. Tik lietingas sekmadienio rytas priminė, kad jis – diena prieš naują mokslo ir darbo savaitę. Vienintelė paguoda – kad skautavimas tęsiasi ir šaltaisiais metų laikais, tad išsiskirstėme iki naujų susitikimų.

Sesė Kristina