Penktadienį Plungės miesto šventė pradėta itin svariu ir reikšmingu renginiu – IQ žurnalo ir Plungės rajono savivaldybės organizuotu ekonomikos forumu „Plungė 2023: investicijos į tvarią ir inovatyvią pramonę“. Vieną iš pranešimų, žinoma, apie Plungę, skaitė Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
„Tema aktuali kiekvieną dieną, o ypač šiandien, kai kalbama apie recesiją, apie sąstingį, kai svarstoma, investuoti ar ne. Šiandien mes norime parodyti, kokie esame dabar ir kokie mūsų planai. Ne metams, ne dvejiems ar trejiems, o dešimtmečiui į priekį. Plungę matome kaip tvarią savivaldybę, kur jungiasi pramonė, kultūra, menai, gamta. Po šios konferencijos išeisime turėdami daugiau žinių. O jos svarbios, nes pasaulį valdo ne pinigai, pasaulį valdo informacija“, – sveikindamas forumo dalyvius kalbėjo meras Audrius Klišonis.
Forume dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas Aurimas Antanaitis, Finansų ministerijos Investicijų departamento vyresnysis patarėjas Paulius Baniūnas, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė, Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Nijolė Valinskytė, Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė, VILNIUS TECH universiteto Informacinių technologijų katedros profesorė Simona Ramanauskaitė.
Pranešimų temos – apie ekonomikos augimo regionuose galimybes, apie verslo ir ekonomikos potencialo didinimą investicijomis, apie Europos Sąjungos industrinę politiką, apie Lietuvos ekonomiką ir finansinį stabilumą, regionų verslumą, dirbtinį intelektą versle.
Forumo dalyviai išgirdo ir išskirtinę sėkmės istoriją – apie verslo plėtrą ir įgyvendinamus regioninės svarbos projektus pasakojo UAB „Litspringas“ direktorius Egidijus Rapalis.
Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio pranešime „Plungė nacionaliniame ir regiono kontekste: kur esame ir ko siekiame?“ pateikta daug pozityvios informacijos apie Plungę. Priminęs, kad Plungė jau nuo XVI amžiaus kūrėsi kaip prekybos ir verslų miestas, papasakojęs, kokią įtaką jo suklestėjimui turėjo čia atsikraustę kunigaikščiai Oginskiai ir jų inovacijos, meras akcentavo šių dienų Plungės pramonės ir verslo situaciją: „2013 metais turėjome 590 įmonių, šiuo metu – beveik 800. Tai rodo, kad žmonės nori kurti savo verslą ir savo gerovę. Nors 62 proc. įmonių – smulkiosios, tačiau ir mūsų pramonės bendrovės – stambios, inovatyvios, sukuriančios didelę pridėtinę vertę. Be to, mūsų pramonė tvari, nes gamyba – diversifikuota. Dominuoja maisto pramonė (pagal žuvies perdirbimą lyderiaujame ne tik Lietuvoje, ir tarp visų Baltijos šalių), toliau – elektronikos, metalo apdirbimo, statybos, medienos pramonė.
Regione, žinoma, dominuoja Mažeikiai, bet mes – antri, o tai reiškia, kad mūsų pramonės kuriama vertė išties didelė.
Džiaugiamės, kad įmonės plečiasi, kad į jas sugrįžta baigusieji studijas, padirbėjusieji užsienyje. Ko reikia, kad Plungėje investuoti ir dirbti būtų gera? Reikia infrastruktūros, darbo vietų ir poilsio erdvių. Žmonės turi gauti gerą atlyginimą ir geras sąlygas savo šeimoms.
Infrastruktūrą kuriam: pastatėm viaduką, sujungusį šiaurinę ir pietinę miesto dalis, tvarkome pramonės rajoną, išskirtinis projektas – geležinkelio atšaka į pramonės rajoną. Tvarkome ir miesto erdvės, nes žmonėms reikia patogios, gražios ir tvarkingos aplinkos: pagražėjo Laisvės alėja, Babrungo slėnis, Aktyvaus laisvalaikio ir pramogų zona, Plungės jūros pakrantės, atidarytas baseinas, laukiam, kada pradėsim sporto arenos, irklavimo bazės statybas, kada turėsim Pramonės parką. Atlyginimas pas mus – 1 703 eurai, jau įgyvendintas vienas regioninės svarbos projektas, kitas pradėtas, trečiojo laukiame. Kaip ir valstybinės svarbos projekto, kurio vertė – 100 mln. eurų ir kurį įgyvendinti planuoja „Vičiūnai“. Na, o baigti norėčiau paraginimu: „Kurk Plungėje“, nes čia yra viskas, ko reikia verslui, darbui, šeimai, poilsiui.“
Po pranešimų buvo surengta panelinė diskusija, kurios metu tęsta ta pati tema – verslas, pramonė, ekonomika.
Plungės rajono savivaldybės informacija