Gegužinės pamaldos Bukantės koplyčioje

2015-05-06

 

        Mojavinės giesmės, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei – sena tradicija, kuri suburdavo kaimo bendruomenes Dangaus motinos šlovinimui. Žemaičių dailės muziejaus iniciatyva kartu su Šateikių Šv. evangelisto Morkaus bažnyčios klebonu Gediminu Norvilu, pasitikdami gražiausią pavasario mėnesį – gegužę, pakvietė parapijiečius į Mojavines pamaldas Bukantės koplyčioje.

        Valstybės saugoma medinė Bukantės koplyčia prieš trejus  metus restauruota. Mediniu Žemaitijos dvasiniu palikimu rūpinosi net 28 įvairių sričių specialistai. Restauracijos metu rastas relikvijorius su šventųjų Siplicijaus ir Marino relikvijomis. Medinis  relikvijorius anspauduotas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus antspaudu. Koplyčia priklauso Bukantės dvaro sodybos kompleksui. Manoma, kad į šią koplyčią, pastatytą apie 1860 – 1863 metus, dažnai atbėgdavo ir Julija Beniuševičiūtė – busimoji rašytoja Žemaitė, kurios 170 – ąsias gimimo metines minėsime birželio mėnesį.

        Svarbu, kad ši unikali koplyčia būtų ne tik nekilnojamu kultūros paveldo objektu, bet ir toliau išliktų dvasiniais parapijiečių namais, išsaugančiais bendruomenių papročius ir tradicijas.  Ypač aktualu tai perteikti jaunajai kartai, parodant, kad gyvoji tradicija, kuri atspindi mūsų gyvenamosios vietos istorijos ištakas – neišsikvėpusi, o pilna prasmių: gėrio, atbudimo, šviesos ir tikėjimo jėga tesujungia visus. Šateikių vaikų ir jaunimo choras „Žiburys“ kartu su vadove Jurgita Arlauskiene paruošė gegužinių giesmių programą. Giesmės džiugino ir parapijiečių širdis – kartu su choristais susirinkusieji jas skraidino per žiedais apsipylusius kalnelius, lomelės, tolyn, ten, kur Bukantės dvarelis, kur kadaise mažosios Julijos bėginėta, dar toliau, kur Riaubelės po miškelius vaikštinėta, tolyn tolyn, kur judviejų mamelių rūpestėlio būta…

        Tai pirmieji žingsniai, telkiant kaimų bendruomenes Bukantės koplyčioje giedoti  gegužines giesmes. Būtų smagu, kad  po to jaunimas dar neišsiskirstytų, o sugužėtų ir vakarą praleistų berželių šakelėm išpuoštoje kokioje nors kaimo sodyboje, smagiomis dainomis ir rateliais nutraukdami kaimo tylą…

 

Danutė Einikienė.
Žemaičių dailės muziejus
 
 

Įvertinkite naujieną

Visi komentarai
Komentarų nėra
X

    Kalba