In memoriam Onai Lidijai Kazlauskienei

Ona Lidija Kazlauskienė gimė 1936 m. Paežerės kaime netoli Grumblių. Užaugo Šarnelėje. Vėliau gyveno Plungėje, Gegrėnuose, Žemaičių Kalvarijoje. Mokėsi Šarnelės ir Žemaičių Kalvarijos mokyklose, baigė penkias klases. Įsigijo zootechniko, vėliau ir dezinfektoriaus specialybes. Gyvenime teko dirbti įvairius darbus Skurvydų durpyne, Plungės sanitarinės epidemijos stotyje, audėja liaudies dirbinių įmonėje ,,Minija“. Buvo ir verslininkė – augino nutrijas ir iš jų kailių siuvo kepures, kurias parduoti vežė į Rusiją.

Nuo mažens patiko piešti. Pirmieji mokytojai buvo Vacys Rutkus ir Genovaitė Juškaitė. 1975 metais nutapė pirmąjį paveikslą akvarele vyro 45-ojo gimtadienio proga. 2005 m., po ilgos pertraukos, vėl sėdo prie drobės. Patarimų klausė pas dailininkus Leonardą Černiauską iš Babrungėnų ir Praną Daugintį iš Visvainių. Jos paveiksluose – Žemaitijos gamtos, senojo kaimo vaizdai. Labai mylėjo gimtą kraštą: tapė Platelių ežerą, jo salas. Buvo išbandžiusi įvairią techniką: liejo akvareles, tapė guašu, siuvinėjo, bet labiausiai patiko tapyti aliejiniais dažais. 2009 metais Onai Lidijai Kazlauskienei suteiktas tautodailininkės vardas. Paskutinius penkiolika metų, po insulto, nevaldė kairės rankos, bet tapybos neapleido. Visuomet linksma, optimistė. Mokėjo žemaitiškų liaudies dainų, romansų, buvo gera „giedorka“. 2007 m. Zita Kelmickaitė sukūrė apie ją laidą ,,Ona Lidija iš Gegrėnų. paišymo malonumai“. Laidoje Ona Lidija užveda dainą ,,Ne mergelė būčiau“, Zita Kelmickaitė pritaria. Nuvilnija sodri daina nuo Gegrėnų kalno…

Menininkės darbai eksponuoti: Nausodyje, Plateliuose, Joniškyje, Gegrėnuose, Šarnelėje, Telšiuose, Plungėje, Žemaičių Kalvarijoje ir kt.

Užaugino dvi dukteris, kurios padovanojo penkis anūkus, tris proanūkius.

Palaidota Alsėdžių kapinėse.

Paskutinius, beveik dvidešimt metų, gyvenimo malonumas buvo paišymas.

Dangaus karalystėje toliau tapyk debesų paveikslus…

Žemaitijos nacionalinio parko Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Aldona Kuprelytė