„Biblioteka – spalvotas kultūros ir meno žurnalas (lėtam skaitymui)“ – tokį projektą ir „produktą“ 2024-aisias savo skaitytojams pasiūlė Plungės Viešoji biblioteka. Išsamų internetinį žurnalo žurnalą nuoširdžiai rekomenduojame (nuorodos – straipsnio pabaigoje).
Šis straipsnis – tai dar vienas trumpas grįžtelėjimas atgal. Kas, koks ir apie ką iš tiesų buvo ilgiausiai trukęs, savo apimtimi didžiausias bibliotekos metų projektas. Mūsų pačių akimis.
Taigi, „Žurnalas“. Prasidėjęs nuo, atrodytų, neįmantrios idėjos (biblioteka, žurnalas – viskas net nuobodokai logiška), nuo gerai apgalvoto viršelio (o nuo ko gi daugiau prasideda tikrai geras žurnalas? 🙂 atsakingai suformuoto turinio. Spalvotas (visomis prasmėmis itin spalvingas) ir laaabai storas žurnalas – būtent toks, kokio kartais pasiieškome ramiam savaitgaliui ar ilgai kelionei.
Žodžiu, išleidome žurnalą, patį tikriausią. Ir kartu, absoliučiai neįprastą. Gyvą. Įvairiaskambį, įvairiaspalvį, magišką… Jo sąskambius, spalvas, net kvapus įtakojo (kaip ir tikėjomės), natūralūs, netikėčiausi, iš anksto nesuplanuojami ir nenumatomi vietos aplinkos dirgikliai – renginio išprovokuoti išgąsdinti parko paukščiai, iš krantų staiga išėjusi potvynio upė, audros kankinami medžiai. Ir visa apglėbianti gamtos kupa bei niekada nesibaigiantis žydėjimas… Privilegijuotos vietos privilegijuota biblioteka… Buvo įvairiausių intriguojančių, neretai, rimtai provokuojančių susitikimų su įdomiausiais Lietuvos kūrėjais bibliotekoje-laikrodinėje (pilyje) ir šalia jos, gamtoje, parke, Vaikų bibliotekoje bei miesto mokyklose. Periodiškai vykę renginiai siūlė aktualias temas ir įdomius kūrėjus. Ne mažiau svarbu buvo ir pačios žurnalo „redkolegijos“ – projekto organizatorių kompetencijos ir jau seniai per patirtį susiformuoti tinkami kultūros etikos ir estetikos principai.
Žurnalas primygtinai siūlė „lėtą skaitymą“. Kvietė pasiduoti atviresniam žvilgsniui ir lengvai minčiai, intymesnei akistatai su tuo, kas vyksta. Ir sąvoka „lėtai“ čia visai ne apie tempą ir greitį. „Lėtai“ čia nereiškė „lėčiau“, „tyliau“, „kukliau“ ar „skurdžiau“. Visiems – ir drovesniems, tylesniems, ir charizmatiškesniems bei dramatiškesniems „žurnalas“ viliojančiai žadėjo daug ir pačių įvairiausių dalykų – skaitymą, klausymąsi, vaikščiojimą, galimybę „pasileisti plaukus“ ar patirti tikrą meninį „vandalizmą“.
Beveik ištisus metus, keletą kartų per mėnesį žurnalas kvietė savo skaitytojus susitikimams. Penkerios žurnalo rubrikos – Literatūra, Dailė, Muzika, Gamtos ir kultūros paveldas, Kūrybinės dirbtuvės, „pagavusios“ ir į bendrą šurmulį apjungusius ir kitus, „nežurnalinius“, bibliotekos renginius, suformavo vientisus ir skambius bibliotekos kultūrinius metus.
Žurnalas dažnai provokavo. Pasakojo ir rodė neįprastus mūsų akims, ausims ir protui dalykus. Čia tik keletas atsirinktų renginių, iliustruojančių vieną svarbiausių projekto ir žurnalo idėjų – geras ir, dažnai, nelengvai suvokiamas profesionalusis menas turi rasti vietą ir mūsų, provincijos, klausytojų, žiūrovų širdyse ir galvose. Ir dar šiek tiek – iš mūsų aplinkos arba kas skirta mūsų aplinkai.
„Literatūra“. (Prabangiai. Truputį nesankcionuotai).
Įdomiausia šioje rubrikoje buvo keletas dalykų. Pirmiausia, tai pirmą kartą Plungėje nutikusi pažintis su jaunaisiais knygynų ir leidyklų įkūrėjais iš Vilniaus. „Apie knygą“ šįkart buvo kitaip, neįprastai. Plungės mokyklų moksleivius į susitikimus ir diskusijas pakvietė trys charizmatiškos ir kūrybingos jaunos asmenybės: bukinistas, jau visą penkiolika metų Vilniaus senamiestyje veikiančio perskaitytų ar dėl kitokių priežasčių nebereikalingų knygų knygyno „Mint Vinetu“ („visai ne hipsterių, bet su visais vaibinančio“ knygyno) savininkas Jonas Valonis, „reto gerumo kūrinių“ ieškančiosleidyklos „Rara“ įkūrėjas ir vadovas Benas Arvydas Grigas ir slapto (bet neslepiamo!) skaitytų knygų knygyno „Juodas šuo“ įkūrėjas ir savininkas Tomas Lučiūnas. Susitikimų tema – „Popierinė knyga: mirtis ar gyvenimas?“, šiandienos kontekste, greičiausiai, atrodanti jau šiek tiek erzinanti, sunkiai suprantama ir net juokinga (ypač jauniems žmonėms), iš tiesų yra apie rimtus ir svarbius dalykus. Todėl pasikalbėti šia „juokinga“ tema su jaunimu Plungėje neatsitiktinai buvo pakviesti irgi jauni. Jauni ir charizmatiški, sėkmingi, įdomūs, puikiai suprantantys ypatingą popierinės knygos reikšmę, įvairiomis priemonėmis ir progomis populiarinantys popierinę knygą, iš to susikūrę savo verslus. Ir tie pokalbiai su mokiniais buvo netikėtai reikšmingi. Prabangūs! (Ypatingi svečiai, paprastas ir nuoširdus bendravimas, neskubėjimas. Ir visai tinkama tema, kaip pasirodė). Ar suprato moksleiviai, kokia svarbi yra popierinė knyga? Kad verta dėmesio (nes į ją rimtai žiūri rimti, įdomūs ir tokie pat jauni), tai tikrai.
Mažai kas Plungėje buvo girdėjęs ir apie tokį „prastos poezijos“ žanrą. Apie prastą poeziją, na taip, mes visi šiek tiek išmanome :)… Bet apie tokios poezijos žanrą? („Negi jūs rimtai?“- klausė ne vienas.). Tad „Nesankcionuotai prastos poezijos“ skaitymai ne vienam plungiškiui išties buvo tikrai nauja ir netikėta.
Menininkų Algio Sprindžiūno ir Eriko Siliuk kūrybinis darbas „To try to attempt“ (liet. „Pabandyti pamėginti“) parodė, koks ir apie ką yra tas „prastos poezijos“ žanras – absoliučios laisvės, beribių metaforų, „berimių“ eilučių ir netikėčiausių siužetų poezijos žanras. Ir dar – besimėgaujančių savo neprofesionalumu, kuriančių neįpareigojančią atmosferą, lengvai ir su šypsena griaunančių nusistovėjusį, „privalomą“ poezijos iškilmingumą kūrėjų žanras. Padedantis išsilaisvinti ir jos besiklausančiuosius, net įkvepiantis (nes maištas yra jėga!). Renginys buvo geras. Ir nors pabaigos sulaukė ne visi klausytojai, renginys išties buvo geras.
Kiti rubrikos „Literatūra“ renginiai (jau paminėti ir aprašyti kituose tekstuose): Knygos „Sibiro haiku“ pristatymas. Autorė Jurga Vilė • Knygos „Kino operatorius Audrius Kemežys: Akimirksnis spalvoms suderinti“ pristatymas. Filmo „Balkonas“ peržiūra (operatorius Audrius Kemežys). Knygos autorė Giedrė Beinoriūtė, kino kritikė Rasa Paukštytė, prodiuserė Jurga Gluskinienė • Prancūzų literatūros vakaras. Prof. Vytautas Bikulčius, vertėja Vilhelmina Vitkauskienė • Latvių literatūros vakaras. Knygos „Mane vadina Kalendorium“ autorius Andris Kalnozols, vertėjas Laimantas Jonušys • Italų literatūros vakaras. Vertėjos Lina Gaučytė ir Toma Gudelytė • Vakaras Olgos Tokarczuk kūrybai. Literatūrologė dr. Jūratė Čerškutė, vertėjas Vyturys Jarutis.
„Dailė“. (Šviečianti. Tete-a-tete)
Žurnalas (spalvotas!) niekaip negalėjo apsieiti be šviečiančių menininkės Ievos Stumbraitės miniatiūrų. Bibliotekoje eksponuoti darbai, į kuriuos kaip rašo meno kritikai: „norisi žiūrėti, įsižiūrėti, kuriuos norisi pajausti, apie kuriuos norisi tylėti…”. Auksu, sidabru, ryškiais natūraliais pigmentais dekoruotos rankraštinių knygų tekstų pirmosios raidės, ornamentai ar siužetinės kompozicijos, kadaise kurtos vienuolynų skriptoriumuose, vėliau užsakomos didikų bei karalių, persikėlė į menininkų dirbtuves. Plateliuose su mama, taip pat menininke, medinių angelų drožėja Rūta Kavaliauskiene, gyvenanti Ieva Stumbraitė yra bene vienintelė Lietuvoje, šiandien šį meną įvaldžiusi taip tiksliai ir atsakingai. Į mažyčius meno kūrinius – miniatiūras, sudėtas visas jos profesionalumas, kruopštumas, žinios, kokybiškiausios medžiagos ir visa širdis. To neįmanoma nepamatyti ir nepajausti, tad bibliotekoje eksponuota paroda buvo unikali, šviečianti ir nušvietusi. Ir vis dar iki šiol…
Šiame kontekste absoliučiai išskirtinė buvo piešinių paroda „Tete-a-tete. Plungės parko augalai Kauno studentų akimis“. Mistinė, tam tikra prasme irgi, tačiau absoliučiai reali… Tete-a-tete su raktažole, dobilu, dilgėle, pluke, rūteniu… Didelio formato, piešti spalvotais pieštukais, kai kurie – iš negrabios rankos, primityvoki. Visi dvidešimt – Lietuvos inžinerijos kolegijos (buv. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos) vieną vasarą nupiešti darbai. Kaip dovana „gražiausiai ir žaliausiai bibliotekai“. Pakeliui į biblioteką kasmet parke pražįstančius augaliukus studentai pakėlė prie vaikščiotojų akių, primygtinai pasiūlė įsižiūrėti į pasakiškas augalų formas ir faktūras. Ir tai, pasirodo, iš tiesų užburia.
Kitos rubrikos „Dailė“ parodos: Jurgita Pakerytė-Ziabliceva. Tapyba • Regina Daugnorienė. Tapyba • Tomas Terekas. „Fish Fetish“ • M. K. Čiurlionio fotografijos ir lauko fotografijos paroda „Fotoalėja’24” • 9-oji Pasaulio žemaičių dailės paroda • 10 –oji tarptautinė Knygo meno trienalė „Vilnius 24“.
„Muzika“. (Alternatyva)
Net ir kanklių muzika…
„Lėtojo laiko aky“ – muzikantės Agotos Zdanavičiūtės ir poeto Vlado Braziūno duetas.Atlikėjai žadėjo: „Tai bus poetinio muzikinio vyksmo kamertonas: skambėsim vis neskubom atsiliepdami i sapną ar prisiminimą, kas dėjos, kas dedas širdy, širdyse ir pasauly, švelniai vis paliesdami amžinos savo žemės ir amžino laiko spalvas. Ir vyksmas paprastas bus: Agota kanklėmis ir balsu išskambės išdainuos kai kuriuos Vlado eilėraščius; kitiems eilėraščiams balsą suteiks ir tų eilėraščių autorius.“ Ir vyksmas išties paprastas buvo. Ir labai nepaprastas. Kitoks. Pilni ramybės ir gerumo buvo namai (biblioteka) ir žmonės.
Dadaistinės poezijos skaitymuose „Dainuoja degeneratas“ aktorė Kristina Švenčionytėkvietė panirti į Prano Morkūno dadaistinį pasaulį, siūlė kartu atrasti jo eilėraščių atmosferą, ritmą, tempą. Eiles skaitė, eiles dainavo ir šoko aktorė Kristina Švenčionytė, eiles grojo Arturas Ustinovas.
Pranas Morkūnas – XX a. pradžios poetas, vienintelis Lietuvos poetas dadaistas, imažinistas, užimantis išskirtinę vietą Lietuvos literatūros istorijoje. Poetui gyvam esant buvo išspausdintas vienintelis jo eilėraštis. Po mirties išleista jo poezijos knyga ,,Dainuoja degeneratas” (1993).
Koncerto metu kūrėjai čia ir dabar eksperimentavo, improvizavo, ir tai buvo žaisminga ir vitališka. „Porcija gero dadaizmo pravalo smegenis“, – sakė po renginio vienas klausytojų. Tokių, labai tikėtina, buvo ir daugiau renginį – visi palikome šypsodamiesi.
Eksperimentinis muzikini projektas „Plungės viešosios bibliotekos orkestras“ buvoryškiausias ir puikiai pavykęs “Žurnalo“ ir viso bibliotekos renginių sezono renginys. Trumpam, vos kelioms dienoms susibėgę būrys smalsių ir kūrybingų muzikuojančių, rašančių, deklamuojančių, šokančių, filosofuojančių žmonių kone iš visos Lietuvos kartu su profesionalais čia ir dabar kūrė muziką. Taip gimė galingas, improvizuojantis, laisvas orkestras. Orkestro vadovas garsus Niujorko ir Vilniaus menininkas, kompozitorius, muzikantas perkusininkas Dalius Naujokaitis-Naujo ypatingų savo sukurtų ženklų pagalba vedė orkestrą dar neregėto muzikinio-filosofinio performanso keliu. Aktorius ir tarpdisciplininio meno kūrėjas iš Vilniaus Denisas Kolomyckis suteikė judesio ir mokė orkestrantus jausmo. Visą, rodės, sunkiai suvaldomą procesą puikiai valdė orkestro idėjos autorė ir siela Gintarė Gurevičiūtė
Garsas buvo pagrindinis orkestro kuriamos muzikos simbolis. Garsas visoks – profesionalių ar pačių dalyvių pasigamintų, sugalvotų, instrumentų, aplinkos objektų (specialiai tam atsivežta tona skaldytų akmenukų), Laikrodinės bokšto laikrodžio dūžių… Savo „rolę“ turėjo „uošvienės sodo“ kriaušės metaliniame dubenyje, žmogaus balsas iš balkono, kalbėjęs keistus, istorinius tekstus. Girdėjome (gal tik jautėme) basų orkestro dalyvių kojų ant akmeninio grindinio garsą. Ir, rodės, jų visų širdžių balsą. Orkestras įkvėpė, sujungė ir nebepaleidžia. Jo dalyviai būtinai sugrįš kitą vasarą. Kurs muziką ir bus laimingi. Sugrįšime visi.
(Daugiau apie Orkestrą – nuorodoje straipsnio pabaigoje).
Garso menininkas Simonas Nekrošius ir jo elektroakustinis gyvosios eksperimentikos „Paraobjektai“ – „… tai gyvo garso pasirodymas savadarbiais instrumentais, apjungiantis netradicinius garso generacijos būdus bei principus.Tai fantazijos ir interpretacijų išraiška, kuri skleidžiasiautoriaus vaizduotėje kaip individualūs ir asociatyvūs dariniai, kuriantys tam tikrą naratyvątarp normalumo ir nesąmonės, realybės ir absurdo.“
Ir taip, visa tai buvo, pamatėme, išgirdome. Ir buvo žiauriai įdomu.
Kiti rubrikos „Muzika“ renginiai: Autorinių dainų vakaras. Domantas Razauskas, Jonas Krivickas • Audiovizualinis pasirodymas (skirta M.K. Čiurlioniui). Adas Gecevičius, Vytautas Žarnauskas • Muzikinis/poetinis/performatyvus (skirta M. K. Čiurlioniui).„Vaibai ore“ – poema REX.
„Gamtos ir kultūros paveldas“. (Čiulbantis)
„Apie knygas ir paukščius“- susitikimas su ornitologu Mariumi Karlonu prasidėjo savimeilę paglosčiusia informacija. „Parke gieda vienas labai retas paukštis – sodinė nendrinukė. Mažai jų Lietuvoje“, – tik pradėjęs ekskursiją po parką prasitarė ornitologas. Dar iki renginio jis jau buvo suspėjęs apeiti visą Plungės dvaro teritoriją. Planavome neilgą, poros valandų susitikimą, bet viskas užtruko daug ilgiau. Keturios labai greitai prabėgusios valandos įdomių Mariaus pasakojimų, čia pat kilusių diskusijų, daugybės klausimų ir įdomių atsakymų. Ir pasiutusio paukščių čiulbėjimo! (tik dabar tai pastebėjome). Išgirdome ir suskaičiavome (kam pasisekė, ir pamatėme) per 30 paukščių rūšių balsų. Tiesa, čia jau vadovo Mariaus nuopelnas, nes mums jau po pirmųjų strazdo giesmių viskas ėmė atrodyti lyg įvairiabalsė kakofonija. Juodieji strazdai, kikiliai, kovai, juodagalvės devynbalsės, tošinukės… Ir vėl didžiavomės, kai ornitologas sakė, jog mūsų parkas turtingas… Ir kai (nepaprašytas) apgynė kovus.
Ir apie knygas pasikalbėjome – Marius Karlonas išleidęs jų ne vieną. Ir apie gyvenimą su gamta. Biblioteka vis bando savo renginiais įsipaišyti į žaliąjį vietos kontekstą. Kartais tai net labai pavyksta. Kaip šįkart.
Rubrikos „Gamtos ir kultūros paveldas“ renginys iš ciklo „Plungės istorijos“. Birutės gatvė“.. Istorikas Gintaras Ramonas.
„Dirbtuvės“. (Spalvotai)
Kūrybinės dirbtuvės „Susikurk mitinę būtybę“ su iš Plungės kilusia menininke Ugne Upe Pilitauskaite vedžiojo vaikus po lietuvių mitologijos pasaulį. Laumės, velniai, aitvarai, raganos, kiti baisuokliai pabaisuokliai, žinomi iš pasakų, vaikų fantazijos (ir gerų širdelių) dėka ant popieriaus virto dar keistesnėmis būtybėmis. Bet gi geromis ir visiškai nebaisiomis. Atsipalaiduoti ir duoti valią mintims, nebijoti žaisti, turėti savo, kad ir pačią keisčiausią nuomonę ir ją ginti, nebijoti būti savimi. Tos pamokos lieka visada.
Viktorijos Urbonaitės „Istorijos, kurios keičia pasaulį“ – praktinės istorijų rašymo dirbtuvės,mokė kūrybinio rašymo (storrytelling‘o). Komunikacijos specialistė (Popiežiaus Pranciškaus vizito metu buvo turinio komunikacijos vadovė), rašytoja, autorinės LRT laidos vedėja, kūrybos namų „Kregždynas” įkūrėja, lektorė, knygos „Vakaro istorijos Lietuvos mergaitėms” bendraautorė. Miela ir paprasta, kūrybinga pati ir gebanti to išmokyti kitus. Apie Viktorijos mokymus kalbama, jais žavimasi, neretai tai tampa gyvenimą keičiančia patirtimi. Ne išimtis buvo ir Plungė.
Laimingi buvo visi, kartu su Viktorija, kūrę ir bendravę. „Tikra dovana“, sakė ne vienas, „ir pati dirbtuvių vadovė, ir tai, ko ji mokė., kuo ji dalinosi“. Tikra dovana buvo ir mums buvo pažintis su
Rubrikos „Dirbtuvės“ kūrybinės dirbtuvės „Liksmoji monotipija su dailininke Sigute Ach“.
Užvėrus paskutinį spalvotos žurnalo puslapį, mintys vis provokuoja dar kartą visa tai apmąstyti. Kaip pasisekusį atvejį, žinoma!
Tiek mes patys, žurnalo sumanytojai, rengėjai, tiek žurnalo skaitytojai (žiūrovai), visi buvome sėkmingai suvilioti. Ir nenuvilti! „Norėsime dar ir drąsinsime leidėjus“, – girdėjome tokių atsiliepimų.
Nors kiekviena pradžia yra eksperimentas, ir visada išlieka nesėkmės tikimybė, šįkart viskas buvo gerai… Na, arba bent jau žinome, ką ir kaip ištaisyti.
Nors visko buvo daug, mums vis tiek pavyko niekur neskubėti. Kaip pradžioje ir susitarėme, žurnalą skaitėme lėtai.
Ir dar. Mums patinka bibliotekos, kaip atviro ir įvairiaspalvio proceso, samprata. Kaip ir labai plati knygos, teksto, skaitymo samprata. (Ir mums tikrai nepatinka bauginanti ir nedraugiška bibliotekos, kaip „daugiafunkcinio centro“ sąvoka, kaip kartais bandoma ją pavadinti).
Pastatai, kad ir kokie įspūdingi jie būtų, vietos, kad ir kokios jos svarbios, sensta, nusidėvi, suprimityvėja. Todėl būtina nuolat provokuoti jų naudotojų kūrybingumą. Ir jeigu šiandien biblioteka vis dar kam nors neatrodo įdomi, laisva ir atvira, atsiverskite Plungės bibliotekos žurnalą…Ir laukite tęsinio… Žurnalas tikrai dar bus.
Išeiti negalima. Pasilikti… Čia apie (provokuojančius) žurnalo susitikimus. Gal ir ne tik…
Projektą remia: LR Kultūros taryba, Plungės rajono savivaldybė, Šiaulių bankas
Laikrodinės orkestras: https://www.youtube.com/watch?v=TScMRf5kcgk&t=4s
Simonas Nekrošius. Paraobjektai: https://www.youtube.com/watch?v=G0M0Gu8zPaQ