2015-03-13
Šia diena siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į gyvybiškai svarbų organą – inkstus ir jų ligas. Šių metų Inkstų dienos šūkis „Sveiki inkstai visiems“ („Kidney health for all“).
Inkstų ligos diagnozuojamos vėlai. Statistika skelbia, kad inkstų ligos paliečia 1 iš 10 suaugusių žmonių. Viena iš dažniausiai pasitaikančių šio organo ligų – inkstų funkcijos nepakankamumas.
Požymiai:
- nuovargis,
- apetito stoka,
- dusulys,
- sunkiai kontroliuojamas arterinis kraujospūdis,
- širdies ritmo sutrikimas.
Sergantiesiems galutinės stadijos inkstų nepakankamumu, kai savi inkstai nebesugeba atlikti visų savo funkcijų, atliekamos dializės procedūros. Gydytojų konsiliumui nusprendus, ligonis į rašomas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą. Vidutiniškai inksto donoro laukiama apie 2 metus. Inksto transplantacija – viena iš trijų pakaitinės inkstų terapijos rūšių po hemodializės ir peritoninės dializės. Pacientai, kuriems diagnozuotas galutinis inkstų funkcijos nepakankamumas ir yra indikacijų pradėti pakaitinę inkstų terapiją, gali būti į traukiami į recipientų, laukiančių inkstų transplantacijos, sąrašą. Inkstų transplantacija yra ekonomiškai efektyvi medicinos sritis, taupanti valstybės lėšas ir suteikianti galimybę žmogui po operacijos grį žti į visavertį gyvenimą.
Gyvo donoro inksto transplantacijos Lietuvoje atliekamos jau keturis dešimtmečius. Pirmąją operaciją Vilniuje gydytojas Vytautas Kleiza atliko 1974 metų balandžio 25-ąją. Iki praėjusių metų liepos mėnesio tokios operacijos buvo atliekamos tik Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose (VUL SK). 2014 m. liepos 7 – ąją inkstų persodinimo operacijos iš gyvo donoro pradėtos jau ir antrajame transplantacijos centre – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose (LSMUL): tądien dvidešimtmetei merginai persodintas jos mamos inkstas.
Iš viso nuo transplantacijų eros Lietuvoje pradžios VUL SK atliktos 1489 inkstų persodinimo operacijos (iš jų 273 iš gyvo donoro ir 1216 – iš mirusio donoro), LSMUL – 316 (iš jų 2 iš gyvo donoro ir 314 – iš mirusio donoro). Donorinio inksto šiuo metu Lietuvoje laukia 202 recipientai, vienas iš laukiančiųjų yra vaikas.
Lietuvoje organų ir audinių donoru galima tapti ne tiktai po gydytojų konstatuotos smegenų mirties. Įteisinta ir gyvoji organų donorystė, kai operacijos laukiančiam žmogui (recipientui) persodinamas gyvo žmogaus inkstas arba gali būti persodinama dalis kepenų (Lietuvoje dalies kepenų transplantacijos neatliekamos, recipientai vaikai tokioms transplantacijoms yra siunčiami į užsienio klinikas).
Šias dvi donorystės rūšis – mirusio ir gyvo žmogaus organų donorystę – į teisina Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorystės ir transplantacijos į statymas.
VSB inf.
