Kultūros paveldas ir neformalusis suaugusiųjų švietimas bibliotekoje

Kultūros paveldas ir neformalusis suaugusiųjų švietimas bibliotekoje 

arba

 Apie ribas

Dar 2012 metais pasirinkę keltis į restauruotą XIX a. grafų Zubovų pilaitę-laikrodinę, priklausančią garsiajam kunigaikščio M. Oginskio dvarui, žinojome, kad ypatinga vieta diktuos ir ypatingą būdą būti, tam tikra prasme „supančiodama“ didele atsakomybe, įpareigodama saugoti ir puoselėti mums tekusias kultūros paveldo vertybes. Bet kartu suteikdama tam beribes galimybes.

Tad nenuostabu, kad jau beveik dešimtmetį Plungės viešosios bibliotekos inicijuojami ir vykdomi projektai didžiąja dalimi skirti būtent kultūros paveldui – jo saugojimui, populiarinimui ir sklaidai.  

Ir šįkart „šviežiausią“ projektą įkvėpė vis ta pati nerealioji laikrodinė-oranžerija.  

2021 – 2022 m. „Erasmus +“ Strateginės partnerystės Suaugusiųjų švietimo programos projektas „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“ („We are all together to raise awareness of cultural heritage“ – WAAT) (projekto Nr. 2020-1-LT01-KA204-077823) – apie paveldą ir paveldui, su paveldu ir iš paveldo, paveldo specialistams bei paveldui prijaučiantiesiems… Kartu su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu.

Kodėl paveldas taip svarbus mums, mūsų bibliotekai, jau lyg ir turėtų būti aišku. Kodėl jis svarbu apskritai irgi, rodos, savaime suprantama. Nes tai – mūsų istorija, kitaip sakant, mes patys ir t. t., ir pan.  Bet ar tikrai tai taip savaime suprantama? Ir ar tikrai suprantama visiems?  Kaip ugdyti tą supratimą, kaip išmokti atpažinti, kas tikrai svarbu ir vertinga? Ogi labai paprastai – to reikia mokytis… Mokytis visiems – ir nieko bendro su tuo iki tol neturėjusiems, ir specialistams, jau sukaupusiems šioje srityje dideles patirtis. Gal pastariesiems kaip tik tai itin svarbu, nes ilgametės patirtys gana greitai tampa pavojinga bespalve rutina, ir tada jau mirtinai reikia šviežio žvilgsnio, platesnių ir margesnių kontekstų, reikia pasižvalgymo pas kitus, dalijimosi ir diskusijų. Nes tik taip susikurs kažkas naujo ir progresyvaus.

Būtent todėl ir „nutiko“ projektas „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“.

Projektui įgyvendinti susivienijo 6 skirtingų Europos šalių institucijos – istorinio ir kultūros paveldo, neformaliojo suaugusių švietimo, kultūros  bei mokslinių tyrimų institutų specialistai. Projektas įgalins pasidalyti gerąja patirtimi, sukaupti reikalingų žinių ir parengti specialią neformaliojo švietimo metodiką, sukurti mokymo ir mokymosi sistemą, skirtą ugdyti kultūros paveldo suvokimą, išmokys praktinių paveldo sklaidos subtilybių, sukurs visiems  – besimokantiesiems ir juos mokantiesiems naudingą ir patrauklią, lengvai prieinamą bei paprastai naudojamą, gyvą internetinę platformą, sujungsiančią turtingą ir plačią tarptautinę kultūros paveldui ir neformaliajam švietimui angažuotą bendruomenę. Suvienytos jėgos, konstruktyvus dialogas, formuojantis platesnį mąstymą ir matymą, galiausiai padės išsigryninti ir sustiprėti.  

Projekto koordinatorė yra Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka. Šios garbingos pareigos Plungės bibliotekai pasirtos bendru projekto partnerių sutarimu (pats projekto sumanymas ir idėja yra bendras projekte dalyvaujančių institucijų produktas). Projekto partneriai:  ICARUS HRVATSKA (Kroatija) –  pelno nesiekianti asociacija Kroatijos sostinėje, tirianti istorinius šaltinius bei skatinanti archyvų skaitmeninimą bei jų prieigą pasitelkiant naujausias technologijas;  EGInA SRL (Italija) – privati mokymo agentūra ir konsultacinė įstaiga, įsikūrusi Folinjo mieste (agentūrą įkūrė projektų vadovų komanda, turinti ilgalaikę patirtį rengiant ir įgyvendinant Europos projektus);  Multidisziplinäres Institut für Europa-Forschung  Graz (Austrija) – daugiadiciplinis tyrimų institutas, įsikūręs Graco mieste; Centro de Educación de Adultos de Olmedo (Ispanija) – Olmedo miesto Suaugusių švietimo centras; Quiosq (Nyderlandai) – pelno nesiekianti asociacija Amsterdame, kurios misija yra šviesti visuomenę  kultūros paveldo tema.

Tikslinė projekto auditorija yra vietos kultūros ir kultūros paveldo, neformaliojo suaugusių švietimo, meno galerijų, muziejų, archyvų ir bibliotekų specialistai, besimokantys suaugusieji bei visos kitos suinteresuotosios šalys. 

Visų partnerių ir projekto dalyvių drauge parengtas neformaliojo mokymo vadovas visų šalių partnerių kalbomis pateiks išsamią medžiagą apie kultūros paveldą (4 paveldo aspektus), reklaminių videofilmų kūrimo metodiką, išsamiai pristatys sukurtą skaitmeninę platformą – jos idėją ir struktūrą, techninius parametrus bei galimybes. Viso projekto metu organizuojami projekto sklaidos renginiai skirti vietos specialistams bei vietos bendruomenėms.

Projekte numatyti keletas mokymų partneriams yra skirti pagilinti žinias apskritai kultūros paveldo srityje bei praktiškai išbandyti projekto metu sukurtus intelektinius produktus.

Balandžio 6-8 dienomis (virtualiai) vyko pirmieji partnerių mokymai. Mokymus organizavo ir vedė projekto partneriai  – asociacijos „Quiosq“  iš Nyderlandų nariai (įkūrėjai), turintys ilgametę patirtį kultūros paveldo sklaidos srityje, Bobas Crezee, Marieke van der Duin ir Ilja Nieuwland. Paskaitas skaitė ir gerąja patirtimi apie vizualinę antropologiją dalinosi šios srities specialistė, dokumentinių filmų kūrėja Annebel  Huyboom.  

Intensyviuose trijų dienų mokymuose buvo pristatyta teorinė medžiaga bei atliktos praktinės užduotys, vyko diskusijos ir aptarimai. Projekto tikslas yra sukurti naują ir kūrybiškesnį, paveikesnį  būdą reprezentuoti kultūros paveldą, tad neatsitiktinai mokymų metu organizatoriai siekė praplėsti mūsų suvokimą apie kultūros paveldo formas, vertybes bei pateikti skirtingus vizualinius formatus, reprezentuojančius kultūros paveldą. Akcentavo, kad šis laikmetis diktuoja naują požiūrį į paveldą – demokratiškesnį, mažiau statišką, o ryšys su paveldu taip pat gali būti emocinis, ne racionalus.  Būtent emocinis ryšys siejamas su atmintimi, net tapatybe.

Mokymų metu daug dėmesio skirta paveldo įvertinimui. Teisingai atpažinta ir tiksliai įvardinta paveldo vertė yra bene svarbiausias, pamatinis dalykas „turint reikalų“ su paveldu. Teorinėse paskaitose ir praktinėse mokymų užduotyse daugiausia dėmesio ir buvo skiriama paveldo įvertinimui bei vaizdiniam įvardintos vertės pavaizdavimui. Pirmajai praktinei užduočiai visų dalyvių (institucijų) buvo paprašyta iš anksto pateikti jų vertinimu ypač svarbaus daikto, objekto aprašymą kartu su nuotrauka. O po teorinių lektorių minčių apie  paveldą ir jo vertybių kategorijas, vertinimo kriterijus, dalyviai savo anksčiau pasirinktus, jų manymu, vertingus objektus turėjo įvertini iš naujo, pagrįsdami savo pasirinkimą jau naujomis, lektorių išsakytomis mintimis. Ir, eureka – tinkamas objekto įvertinimas, teisingas kategorijų ir reikšmių pritaikymas (architektūrinė, istorinė, socialinė, kultūrinė, ekonominė ir pan.) iš tiesų leidžia žymiai išplėsti daikto (objekto) vertę bei jo išskyrimo, pristatymo galimybių lauką –  kuriant istorijas ar įprasminant vizualiai.

Amsterdamo menų universiteto dėstytojos, dokumentinių filmų kūrėjos Annabel Huijboom paskaita apie vizualinę antropologiją, kuriamo pasakojimo būdus (net keturis) bei po to vykusi Annabel Huijboom ir Marieke Van der Duin klausimų ir atsakymų sesija buvo puiki galimybė pabandyti suprasti, kaip kuriama paveldo idėjos ir jai atskleisti naudojamų vaizdinių dermė. Vėliau dalyviams buvo duota užduotis sukurti trumpą (iki penkių minučių) vaizdo įrašą apie pasirinktą paveldo objektą ar temą, naudojant vieną iš keturių lektorės paminėtų pasakojimo būdų.

Dalyvių sukurti vaizdo įrašai buvo pristatyti ir aptarti trečiosios mokymų dienos rytą. Paaiškėjo, kokia plati iš tiesų yra kultūros paveldo vertinimo ir iš to išplaukiančio vizualinio pristatymo amplitudė  –  jau ir čia, nedidelėje mokymų dalyvių grupėje, buvo panaudoti  visi keturi lektorės įvardinti pasakojimo būdai. (Plungės bibliotekos praktinės užduoties rezultatas  – sukurtas filmukas apie laikrodinę-oranžeriją –  pristatomas šioje nuorodoje https://www.youtube.com/watch?v=Go-TKSJUFu4).

Mokymus užbaigė Marieke van der Duin, išsamiai paaiškinusi dvi svarbias idėjas,  galinčias tapti orientyrais ir įkvėpimo šaltiniu, kuriant su paveldu susijusius vaizdo įrašus. Pirma – tai kultūrinės biografijos idėja, kai istorija ir šiuolaikinė patirtis siejama metaforų pagalba. Antroji – autorizuoto paveldo diskurso idėja, išskirianti tam tikrų paveldo vertybių išskirtinį poveikį, ypač susijusį su tautiniu identitetu.

Mokymai padėjo geriau suprasti, kas mes esame ir kaip svarbu yra atidžiau į save ir savo aplinką pasižiūrėti. Ir tada tikrai pamatysi…

O projektas, kuris dar tik įpusėjo, suteiks bibliotekai dar didesnio (dabar jau tikrai pagrįsto) pasitikėjimo nebijoti žengti už ribų. Tam tikra prasme…

Daugiau informacijos apie „Erasmus +“ KA2 strateginių partnerysčių projektą „Esame kartu tam, kad ugdytume kultūros paveldo suvokimą“ –  https://www.plunge.rvb.lt/lt/titulinis/2240-plunges-rajono-savivaldybes-viesoji-biblioteka-igyvendins-tarptautini-erasmus-strateginiu-partnerysciu-projekta-esame-kartu-tam-kad-ugdytume-kulturos-paveldo-suvokima-nr-2020-lt01-ka204-077823

Pagal projekto koordinatorės Ginatės Gurevičiūtės-Gailės medžiagą parengė Virginija Liutikaitė