Lietuvoje daugėja erdvių aktyviai veikti jaunimui

 Atviri jaunimo centrai (AJC) ir erdvės jaunimą įtraukia į įvairią veiklą, skatina būti aktyvius, dalyvauti socialiniame gyvenime, visuomeninėje veikloje, tobulėti, mokytis, prasmingai leisti laisvalaikį. Todėl jų Å¡alyje tik daugės.

 AJC iÅ¡siskiria tuo, kad turi daugiau nei vieną patalpą (erdvę), kurioje gali vykti įvairūs užsiėmimai jaunimui. Å ie centrai teikia socialines, pedagogines, psichologines paslaugas jaunimui. AJC veiklą iÅ¡ dalies finansuoja Jaunimo reikalų departamentas (JRD). Jam patikėta ir centrų plėtra Lietuvoje.

 Pasak Jaunimo reikalų departamento direktoriaus Juozo Meldžiuko,  Nacionalinėje jaunimo politikos plėtros programoje numatyta, kad iki 2019 m. kiekvienoje savivaldybėje atsiras nors po vieną tokį centrą. Svarbiausia, kad atsirastų iniciatyva „iÅ¡ apačios“. Pats jaunimas turi įrodyti, kad jų susibūrimams, veiklos bendrumui reikalingos patalpos. Tokio centro atsiradimo iniciatorius dažniausiai būna Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, kuris geriausiai iÅ¡mano jaunimo problemas ir poreikius. AJC iÅ¡laikymą (1-3 etatus) ir patalpas turi garantuoti Savivaldybė. Jeigu toks pritarimas yra, tuomet Jaunimo reikalų departamentas gali įsipareigoti mokyti centro darbuotojus, savanorius atviro darbo su jaunimu principų ir metodų, kelti jų kvalifikaciją, taip pat konkurso tvarka finansuoti bent dalį centro veiklų.

 Gal ir kiltų kam nors toks klausimas – o kam yra reikalingas toks atviras jaunimo centras, kai  gausu mokyklų, būrelių, kultūros centrų ir pan. Savivaldybei nauda yra didelė, nes AJC veikia jaunimą, kuris nelanko organizacijų, klubų, ratelių ir tuo pačiu patiria socialinę atskirtį, kuris dažnai yra probleminio elgesio, nemotyvuotas, o dažnai nelanko ir mokymosi įstaigų. Dažnai po tuo pačiu stogu buriasi ir aktyvus, gerai besimokantis, ir tas „nemotyvuotas“ jaunimas. Tai neabejotinai naudinga mokantis bendrauti.

 Dar 2006 m. toks centras „Vartai“ buvo įkurtas Kaune ir labai sėkmingai veikia iki Å¡iol. Jį įkūrė lietuviai studentai, pabaigę socialinio darbo studijas. Vėliau centrai įsikūrė Klaipėdos mieste, TelÅ¡ių savivaldybėje – net du, Skuode, Kelmėje, Lazdijuose, Å ilalėje, Rietave ir pernai – 2011 m. vasario 2 dieną – Plungėje! Plungės AJC lankytojams pasisekė, kadangi, nors ir laikinai, tačiau turi galimybę naudotis buvusio Turizmo ir verslo informacijos centro patalpomis. Nors jos ir mažos, bet jaunimas mielai į jas renkasi pažaisti „kikąâ€œ (stalo futbolas), pažiūrėti kino filmų, vasarą organizavo „naktinį krepÅ¡inį“, klausosi muzikos ar Å¡iaip bendrauja. Be abejo, mažos patalpos trukdo organizuoti ir pasiūlyti jaunimui įvairesnių veiklų. Kai susirenka apie 30 jaunuolių, neiÅ¡vengiama diskomforto (nėra kur atsisėsti, triukÅ¡mas, neįmanoma susikaupti, pailsėti ir pan.). Neseniai vykusiame Plungės rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybos posėdyje dalyvavusi sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos pirmininkė Romualda Å imkuvienė nuogąstaudama kalbėjo, kad žmogus, turintis negalią, dažnai patiria sveikosios visuomenės atstūmimą,  ir labai vylėsi, kad naujai sukurta Jaunimo reiklalų taryba bet Atviras jaunimo centras noriai bendradarbiaus, kurs bendrus projektus ir kartu juose dalyvaus. Labai norisi tikėti, kad „įsibėgėjęs“ veiklus Plungės atviras jaunimo centras netolimoje ateityje turės „savo kampąâ€œ: erdvę tiesiog buvimui, meninės raiÅ¡kos patalpą, biliardo, stalo futbolo, oro ritulio kambarį, biurą direktoriui, sandėliuką priemonėms susidėti. Tik tiek! O  jaunimas pagal pomėgius  saugiai leis laiką su bendraminčiais. Visi po vienu stogu.

Jaunimo reikalų koordinatorė
Lolita Vaitkevičienė