Meningokokinė infekcija
Meningokokinės infekcijos (MI) sukėlėjas — N. meningitidis, gramneigiamas diplokokas. Skiriama 12 N. meningitidis serologinių grupių, iš kurių labiausiai paplitę A, B, C, Y, W-135, X ir Z, gebantys sukelti epidemijas. Afrikoje labiausiai paplitusi meningokoko A serologinė grupė. Europoje dažniausiai susirgimus sukelia B ir C serologinės grupės meningokokai. Meningokokai mažai atsparūs išorinėje aplinkoje, greitai žūva nuo saulės spindulių ar įprastų dezinfekcijos priemonių. 10°C meningokokas žūva per 2 val., 50 °C – per 5 min., veikiant tiesioginiams saulės spinduliams – per 2-6 val., nuo ultravioletinių spindulių – iš karto.
MI galima užsikrėsti oro lašeliniu būdu artimai bendraujant su infekuotais sergančiais asmenimis arba sveikais bakterijų nešiotojais. Infekcijos šaltinis gali būti tik žmogus, sergantis generalizuota arba nazofaringitine forma, ir bakterijų nešiotojai. Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų nešiotojas, nes išskiria virulentiškesnius sukėlėjus. MI serga įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai vaikai. Didesnis sergamumas – vaikų, jaunesnių nei 5 m., ir paauglių. Lengva nazofaringito forma sergantys asmenys sukėlėjus nešioja iki 2-3 savaičių. Susirgimai MI dažnesni šaltuoju metų laiku, žiemos – pavasario mėnesiais (pikas – vasario – gegužės mėnesiais). MI inkubacinis periodas yra 1-10 dienų, dažniausiai trunka apie 3-4 dienas.
Generalizuotos formos
Meningokokemija. Sukėlėjai patenka į kraują, kur jie pradeda daugintis, ir vystosi meningokokemija.
Tipinė (meningokokinis sepsis). Būdinga 39-40 °C temperatūra, krečia šaltis, atsiranda bendras negalavimas, nestiprus galvos skausmas. Pirmosiomis valandomis atsiranda bėrimas (spalva – tamsiai vyšninė su pilku atspalviu). Iš pradžių išberia šlaunis, sėdmenis, blauzdas, vėliau – pažastis, liemenį, veidą. Gali būti kraujosruvų gleivinėse. Kai bėrimo vietų skersmuo tampa didesnis nei 2-3 cm, tuomet viduje oda nekrozuoja ir susidaro sunkiai gyjančios opos.
Žaibinė. Būdingi panašūs simptomai kaip ir tipinei meningokokemijai, tik ligonio būklė blogėja valandomis, bėrimų pasirodo jau po kelių valandų, jie greitai didėja. Išberiama labai gausiai. Oda iš karto išblykšta, būdinga tachikardija. Kūno temperatūra po 8-12 val. gali tapti normali. Ligonis visada būna sąmoningas, atsiranda dusulys. Sumažėja kraujo spaudimas. Susidaro didelės tamsiai violetinės dėmės, primenančios lavondėmes. Intensyviai negydant ligonis gali mirti po 18-48 val. nuo pirmųjų simptomų atsiradimo. Nuo šios MI formos mirštamumas siekia 40-60 %. Šią MI formą būtina diagnozuoti nepraėjus 12 val. nuo ligos pradžios.
Lėtinė. Itin reta meningokokemijos forma. Būdinga 39-40 °C temperatūra, ilgalaikis (nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių) bendras negalavimas, nestiprus galvos skausmas. Gali pasireikšti ir kiti simptomai – čiaudulys, gerklės skausmas, meningokokemijai būdingas bėrimas.
Meningokokinis meningitas. Karščiuojama 38-39 °C, daliai ligonių prieš tai pasireiškia ūmaus nazofaringito požymiai. Ryškiausias požymis – labai stiprus galvos skausmas, kiti – apetito praradimas, pykinimas, vėmimas. Padidėja odos jautrumas, taip pat jautrumas šviesai, ligonis tampa vangus, sutrinka miegas. Po 12-16 val. nuo ligos pradžios nustatomi meninginiai simptomai: sprando raumenų rigidiškumas, Kernigo, Brudzinskio simptomai. Kraujyje didėja leukocitozė. Pulsas gali sulėtėti, pakyla kraujo spaudimas. 70 % ligonių atsiranda pūslelinė.
Meningokokinis meningoencefalitas. Baigiantis pirmai susirgimo dienai, dažnai stipriai sutrinka sąmonė (soporas), gali pasireikšti regos ir klausos sutrikimai, kartais išsivysto traukuliai. Praėjus parai, ligoniui išsivysto meningitui būdinga poza – guli ant šono, sulenkęs kojas ir atlošęs galvą. Taip pat galimi stiprūs galvinių nervų ir psichikos sutrikimai.
Mišri forma (meningokokemija ir meningitas). Apie 40 % ligonių po tipinės meningokokemijos išsivysto pūlingas meningitas su jam būdingais požymiais. Meningokokinis meningitas 60-70 % ligonių pasireiškia kartu su meningokokemijos reiškiniais.
Patikimų meningokokinės infekcijos profilaktikos priemonių nėra. Naudojamos dviejų tipų meningokokinės vakcinos. Vadinamosios polisacharidinės vakcinos, priklausomai nuo jų sudėties, apsaugo nuo A ir C arba nuo A, C, Y ir W tipų meningokokinės infekcijos, tačiau jas galima skiepyti tik vyresniems nei dvejų metų amžiaus vaikus. Meningokokinė vakcina nuo B grupės meningokokų Europos vaistų agentūroje registruota 2013 m. sausio 14 d.
