Šviesos režisierius Edvardas Abelkis |
Garso režisierius Kostas Balsys |
Scenos inžinierius Simonas Vaičiulis |
Antrasis ciklo straipsnis
Kovo 30 dieną Plungės kultūros centras minės solidžią 80 metų kūrybinės veiklos sukaktį. Artėjant šiai šventei norime Jums papasakoti apie Plungės kultūros centre dirbančius puikius žmonės, kuriuos retai išvystame scenoje renginių metu ir dažnai griaudžiant aplodismentams jie lieka lyg ir nepastebėti. Tačiau jų indėlis, kūrybingumas, profesionalumas ir daugybė praleistų darbe valandų repetuojant ar ruošiantis renginiui yra nepaprastai svarbus. Tam, kad žiūrovas išvystų galutinį rezultatą, mirguliuojantį šviesomis renginį, koncertą ar spektaklį, reikalingas ilgas ir kantrus ne tik režisierių, atlikėjų, dailininkų, bet ir daugelio kitų mūsų darbuotojų darbas. Šį kartą trumpai apie tai, su kokiais iššūkiais tenka susidurti dirbant Kultūros centre, įgyvendinant renginių režisierių, dainininkų, muzikantų ar aktorių idėjas ir kūrybinius sumanymus, įgyvendinant jų poreikius, pokalbio pakvietėme Plungės kultūros centro šviesos režisierių Edvardą Abelkį, garso režisierių Kostą Balsį ir scenos inžinierių Simoną Vaičiulį.
Paklausus apie darbą, dirbamą kartu su Kultūros centro meno kolektyvų vadovais, renginių režisieriais, atsakymas buvo vieningas, kad darbas būna įvairus, kartais renginių iniciatorių vizijos būna labai realistiškos ir paprastai įgyvendinamos, tačiau kartais darbas nebūna toks paprastas ir lengvas, nes norima įgyvendinti sudėtingas, išskirtines idėjas, kurias ne visada galima įgyvendinti dėl saugumo sumetimų, ribotesnių techninių galimybių ir panašiai. Žinoma, darbuotojai stengiasi viską padaryti maksimaliai, realizuoti visus sumanymus, o išskirtiniu atveju stengiasi pasiūlyti tokį variantą, kurį pavyktų realizuoti ir kuriuo liktų patenkinti idėjos sumanytojai. Tam reikia labai daug laiko, kūrybiškumo, tenka įsigilinti į sumanymą, kad galėtume pasiūlyti vienokį ar kitokį techninį sprendimą. Todėl reikia dirbti visiems kartu, kurti komandoje, kad žiūrovas išvystų puikų galutinį meninės idėjos vaizdą. Tiesiog visi siekiame bendro, paties geriausio rezultato. Būna ir tokių situacijų, kai nuomonės išsiskiria, tada ilgai diskutuojame, tariamės ar kartais net pasiginčijame. Tačiau toks ir yra kūrybinio darbo procesas, o visiems svarbiausia – maksimaliai geriausias rezultatas, tad nuoskaudoms, asmeniškumams ar kitoms neigiamoms emocijoms tiesiog nelieka laiko. Darbas Kultūros centre nėra apibrėžtas konkrečiomis valandomis, negali būti iš anksto iki galo suplanuotas, nes, net likus keliolikai akimirkų iki renginio pradžios, atsiradus neplanuotiems tam tikriems niuansams, gali tekti perstatyti scenos išplanavimą, pakeisti apšvietimą ar pajungti dar vieną mikrofoną, – tiesiog toks yra tas kūrybinis darbas.
Įdomu buvo pasiteirauti ir apie darbo specifiką su profesionaliais atvykstančiais kūrėjais, aktoriais, dainininkais, muzikantais, jų vadybininkais. Ar puikiai visuomenei žinomi žmonės būna įnoringi? Nes būtent šių trijų žmonių darbas glaudžiausiai susijęs su tokių meno projektų realizavimu Plungės kultūros centre. Atsakymai taip pat buvo vieningi ir juose buvo akcentuojama tai, kad būna įvairių žmonių, bet iki šiol nėra tekę susidurti su tokiais žmonėmis, su kuriais nebūtų įmanoma susikalbėti ar išspręsti iškilusias problemas, kalbant ir ieškant sprendimo. Profesionaliausi, didžiausio pripažinimo pelnę žmonės dažniausiai būna paprasti, draugiški ir geranoriški. Žinoma, vieniems reikia daugiau garso, kažkam – efektyvesnio apšvietimo, tretiems – jaukiau sukomplektuotos scenos. Bet tai natūralu. Kartais skiriasi paprašymo, pasiūlymo ar pageidavimo tonas, bet visi esame žmonės, tad viską ir stengiamės priimti profesionaliai, atsiribojant nuo emocijų. Kiekvienas toks meno projektas – tai iššūkis, nes tik atvykus atlikėjui galutinai sužinai jo planus, todėl kiekviena darbo diena yra vis kitokia, sudėtinga, nenuspėjama, tačiau įdomi ir nemonotoniška.
Kultūros centre vyksta labai daug renginių, pasitaiko dienų, kai per 24 valandas įvyksta 2 ar 3 renginiai, tad natūralu, kad kartais įvyksta ir įvairių nesklandumų, nenumatytų dalykų, atsiranda techninių kliūčių, ir į visa tai reaguoti reikia akimirksniu. Darbuotojai pasakojo, kad vieno puikiai visiems plungiškiams žinomo renginio pradžioje, garso takeliui turint skelbti renginio pradžią, jis tiesiog neįsijungė, o salėje – 500 žmonių, tad reaguoti reikia akimirksniu, nes pilnai žiūrovų salei nepasakysi, kad dėl techninių kliūčių renginys prasidės vėliau… Tarptautinio renginio metu per finalinį kūrinį neiššovė laiku konfeti, dėl techninių kliūčių neatsitraukė laiku uždanga, atlikėjas ar aktorius atsistojo ne į tą vietą, kuri iš anksto buvo suderinta su šviesos režisieriumi, arba kai atlikėjas vieno renginio metu nusprendė tikrai pasisupti ant sūpynių, nors jos buvo tik butaforinės… Tad situacijų būna tikrai įvairių, ir iš anksto reikia būti pasiruošus įvairiems galimiems netikėtumams, nes toks darbas – užtikrinti sklandžią renginio eigą, o prireikus – akimirksniu reaguoti į neplanuotos situacijos atsiradimą ir jos neutralizavimą. Tad ne tik žmonės, kurie būna scenoje, bet ir žmonės, kurie būna užkulisiuose ar garso ir šviesos operatorinėse, jaudinasi dėl kiekvieno renginio ir deda daug pastangų, kad renginys būtų profesionalus visomis prasmėmis. Jeigu atėjęs žiūrovas nepastebi, kad ir retai, bet kartais pasitaikančių menkų nesklandumų, tada viskas buvo gerai, į viską buvo reaguojama profesionaliai ir viskas pavyko gerai. Vienu metu kartais tenka ruoštis net keliems renginiams ar meno projektams. Visą dieną repetuoji su vienu projektu, o vakare žiūrovams pristatai kitą. Vėlai pasibaigus renginiui ir išsiskirsčius žiūrovams, dažnai liekama Kultūros centre ir ilgai ruošiamasi jau rytoj kitam įvyksiančiam renginiui ar projektui. O kur dar dekoracijų gamyba, garso takelių kūrimas ar ilgos repeticijos. Tačiau visa tai atsiperka su kaupu, kai supranti, kad visiems kartu pavyko įgyvendinti idėją, kad iš Plungės kultūros centro išvykę garsūs menininkai džiaugiasi čia vyraujančia gera, kūrybiška ir profesionalia atmosfera, šiuolaikiškomis ir moderniomis sąlygomis.
Pabaigai Simono, Edvardo ir Kosto paprašėme trimis žodžiais apibūdinti darbą Kultūros centre: tobulėjimas: bendradarbiavimas, gyvenimas, iššūkiai, atsidavimas, komandinis darbas, atsakomybė, kūryba – tai žodžiai, kurie lyg raktas, atrakinantis šių puikių žmonių darbinę kasdienybę, suteikiančią prasmę jų gyvenimui. Viskas, ką išvysta žiūrovas, yra tik galutinis ilgo, sudėtingo, dažnai įtempto, tačiau įdomaus, prasmingo ir kūrybingo darbo rezultatas.
Pokalbyje dalyvavo Plungės kultūros centro šviesos režisierius Edvardas, Kultūros centre dirbantis daugiau nei 20 metų, garso režisierius Kostas, kuris su Kultūros centro veikla yra susijęs daugiau nei 5 metus, ir scenos inžinierius Simonas, kuris Plungės kultūros centre dirba daugiau nei vienerius metus.
Dėkojame pašnekovams, be kurių profesionalaus ir kūrybingo darbo neįmanomas beveik joks meno projektas Kultūros centre, ir tikimės Jums papasakoti, parodyti dar ne vieną istoriją, įamžintą akimirką, kviesdami drauge pasidžiaugti puikiais žmonėmis, kultūros reiškiniais, įsimintinomis akimirkomis.
Plungės kultūros centro informacija