Spalio 27 dieną įvyko Savivaldybės tarybos posėdis, kurio darbotvarkėje buvo 35 sprendimo projektai, jau aptarti spalio mėnesį vykusiuose Savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose. Posėdžio pradžia skirta planuotiems pranešimams išklausyti: Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė pateikė apžvalgą apie kaimo bendruomenių veiklos ir vykdomų projektų įtaką žmonių gyvenimo kokybei, Kultūros, turizmo ir viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Ingrida Uznevičiūtė su Žlibinų, Šateikių, Žemaičių Kalvarijos, Kulių kultūros centrų vadovėmis Alina Bružiene, Akvilina Bertašiūte, Rima Jokubauskiene, Agne Alčauskiene pateikė informaciją apie rajono kultūros centrų ir jų skyrių 2020–2021 metų pertvarkų priemonių planų vykdymo rezultatus ir pertvarkos įtaką centrų skyrių veiklai.
Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė pristatė Plungės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklos audito ataskaitą, kuris buvo atliktas pavedus Savivaldybės tarybai, įvardijo po audito suformuotas šiai įstaigai skirtas rekomendacijas dėl veiklos plano, ataskaitų rengimo, geresnio bendradarbiavimo su pirminiais sveikatos priežiūros centrais, dokumentų registravimo, visuomenės informavimo, priemokų darbuotojams skyrimo, viešųjų pirkimų organizavimo. Rekomendacijos dėl Visuomenės sveikatos biuro buvo išsakytos ir Plungės rajono savivaldybės administracijai: patikslinti įstaigos nuostatus, ieškoti būdų įgyvendinti profilaktines sveikatos priežiūros programas ir kt.
Savivaldybės tarybos posėdyje taip pat pristatyta Kontrolės ir audito tarnybos tikrinimo išvada dėl išeitinės kompensacijos išmokėjimo teisėtumo buvusiam ligoninės direktoriui. Ligoninės direktorius iš pareigų buvo atleistas 2021 metų rugpjūčio 16 dieną šalių susitarimu, išmokant šešių mėnesių išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Atlikus patikrinimą teikiama, kad viešųjų įstaigų vadovaujantiems darbuotojams, su kuriais nutraukiama darbo sutartis šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, gali būti išmokamos kompensacijos, kurių suma negali viršyti trijų jų vidutinių darbo užmokesčių (dėl to buvusiam ligoninės vadovui neteisėtai skirta ir išmokėta per 14 tūkst. eurų).
Savivaldybės tarybos nariai diskutavo, kokie kiti žingsniai, esant tokiai patikrinimo išvadai. Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas Vytautas Tumas pakomentavo, kad ligoninė dėl žalos atlyginimo gali kreiptis į teismą.
Balsuoti Savivaldybės tarybos posėdyje prireikė tik dėl vieno sprendimo projekto – dėl naujų 2023 metų žemės mokesčio tarifų, diferencijuotų atsižvelgiant į pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą bei žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą.
Skaičiuojant 2023 metų žemės mokestį, mokesčiui skaičiuoti imta žemės mokestinė vertė, kuri nesikeis penkis metus iš eilės (iki 2027 m.). Registrų centro teigimu, bendras žemės penkerių metų (palyginus 2018 ir 2023 metų mokestinę vertę) vidutinių rinkos verčių pokytis – 43 proc. Labiausiai per penkerius metus – 78 proc. – brango žemės ūkio paskirties, komercinės (34 proc.), pramonės ir sandėliavimo (29 proc.) bei gyvenamųjų teritorijų (26 proc.) žemė.
2021 metais, pritaikius mokesčio lengvatas, buvo priskaičiuota 395,3 tūkst. Eur (2020 m. – 421,5 tūkst. Eur, 2019 m. – 478,7 tūkst. Eur) žemės mokesčio. Fiziniai asmenys sumokėjo 354,6 tūkst. Eur (2020 m. – 377,2 tūkst. Eur, 2019 m. – 432,8 tūkst. Eur).
Nustatant žemės mokesčio tarifus 2023 metams siūlyta sumažinti tarifą žemės ūkio paskirties ir mėgėjų sodų žemės sklypams. Paskaičiuota, kad dėl padidėjusios žemės vidutinės rinkos vertės planuojama surinkti apie 618 tūkst. Eur pajamų.
Kilus diskusijoms dėl žemės mokesčio tarifų Savivaldybės tarybos nariai nuomonę išreiškė balsuodami – 18 posėdyje dalyvavusių tarybos narių pritarė sprendimo projektui. Priminsime, jog mokant žemės mokestį tam tikroms socialinėms žmonių grupėms numatytos lengvatos, o apleistų sklypų savininkams taikomas maksimalus – 4 proc. – tarifas.
Plungės rajono savivaldybės administracijos inf.