SOFIJOS FESTIVALIS – vasaros kultūrinė kelionė tarp tradicijų ir eksperimentų

Kuo šiemet nustebins Kuliai, garsėjantys kultūros, laisvės, bendruomeniškumo ir geros atmosferos SOFIJOS festivaliu? Šiųmetinis SOFIJOS festivalis, vyksiantis liepos 19–24 dienomis Kuliuose (Plungės raj.), kvies pažinti naujas, skirtingų žanrų kultūras, kurios puikiai dera ir koreliuoja tarpusavyje.

Pasaulinė pandemija neaplenkė ir Sofijos festivalio programos – teko atšaukti ilgai planuotą portugališko Fado atidarymo koncertą, kuris nukeltas į kitus, tikėtina, palankesnius pasaulio kultūrų pažinimui, metus.

Festivalio atidarymas – liepos 19 d. 16 val.  – vos pasibaigus garsiesiems Kulių Škaplierinės atlaidams. Gražiausiu metų laiku – net šešias liepos mėnesio dienas ir vakarus – Kulių miestelio erdvėse vienas kitą keis koncertai, spektakliai, parodos, dizaino dirbtuvės ir ekskursijos. Šiais ypatingais metais Lietuvoje likusiems atostogauti tautiečiams tai gali būti dar vienas neatrastas kelionių maršrutas po Žemaitiją!

Ketvirtojo SOFIJOS festivalio ašis išlieka Kuliuose svarbų savo gyvenime laikotarpį gyvenusi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mūza: rašytoja, dramaturgė, diplomatė, lietuvių modernizmo teoretikė, ženkliai prisidėjusi prie lietuvių kalbos vystymo, visuomenininkė Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė.

Festivalio pradžios ir pabaigos vakarai dedikuoti teatrui ir jauniems Lietuvos kūrėjams

„Taško“ teatro aktoriai, praėjusią vasarą maloniai nustebinę festivalio svečius muzikiniu spektakliu-siuita „Ugnies medžioklė su varovais“, šiemet Kulių kultūros centre festivalio pirmą – liepos 19 dieną 16 val. pristatys savo muzikinę premjerą – pagal pirmą lietuvišką pjesę pastatytą ir atgimusią komediją Keturakio „Amerika pirtyje“ (rež. V. Masalskis).

Ši pjesė tapo istoriniu 1899 metais Palangoje suvaidintu pirmuoju spektakliu lietuvių kalba, kurio premjerą kartu su J. T. Vaižgantu stebėjo, o vėliau ir aktorės karjerą pažino Sofija Kymantaitė. 1900 metais kūrinys „Amerika pirtyje“ buvo suvaidintas ir Kuliuose. 120 metų sukakties proga bus atkurtas šio pastatymo kelias.

Svarbios būsimojo spektaklio sudedamosios dalys – originalios, įtaigios ir žaismingos dainos, sukurtos jauno aktoriaus K. Biržiečio kartu su muzikuojančiais „Taško“ teatro aktoriais bei LMTA aktorinio kurso studentais (vadovai prof. V. Masalskis ir doc. N. Sinkevičiūtė). Atidarymo premjera – tai šviesus jaunų žmonių požiūris į istorinę dramaturginę medžiagą. Dainų tekstus ir dramaturgines interpretacijas sukūrė aktorė K. Kuzborska.

Jauni muzikos talentai suskambės istorinio pasakojimo apie Sofiją fone

Pirmadienį, 20 d., 19 val. organizatoriai pristato festivaliui specialiai sukurtą teminį programos renginį – paskaitą-koncertą  „Akyse man šiandien stovi Krokuva“. Pavadinima rengėjai suteikė parafrazuojant Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę, atsiminimuose grįžtančią į savo studijų metus Lenkijoje.

Monografijos apie Sofiją autorė dr. Nida Gaidauskienė papasakos, kodėl studijoms buvo pasirinkta Krokuva, kokių kultūrinių patirčių ir avantiūrų jauna Sofija ten patyrė, kurios patirtys vėliau ją artino su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu.

Unikalaus reginio idėją išpildys M. K. Čiurlionio dėstytojo, žinomo lenkų muziko Z. Noskowskio ir bendramokslio M. KarÅ‚owicziaus kūriniai fortepijonui, smuikui ir vokalui. Juos atliks trys jaunieji muzikos talentai: tarptautinių konkursų laureatė, aktyviai koncertuojanti Lietuvoje ir užsienyje, sukūrusi vaidmenis keliose Vilnius City Opera operose – sopranas Monika Kučinska; smuikininkė, tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė, griežusi kaip solistė su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Anna Kasperovič ir pianistas Kšištof Markevič, pasižymėjęs ne viename tarptautiniame ir respublikiniame pianistų konkurse.

Esant palankiam orui, šis festivalio renginys, kaip ir vėliau suplanuoti renginiai, vyks Kulių parke.

M. K. Čiurlionio muzikos dermė su prancūzų ir turkų kultūromis

Kuliuose užgimęs projektas bendradarbiaujant su pianistu Roku Zubovu – „Trijų kultūrų ir Čiurlionio susitikimas“ – tęsis šiųmetinio festivalio eksperimentinėje programoje liepos 22 d. 19 val. Susitikime su M. K. Čiurlioniu dalyvaus: Dunen Mubin – turkų menininkas, šiuo metu kuriantis Sardinijoje, prancūzų menininkas Phil Von ir pianistas R. Zubovas.

Dunen Mubin – ypač produktyvus muzikos kūrėjas, grojantis tradiciniais ir šiuolaikiniais instrumentais, dalyvaujantis festivaliuose Turkijoje ir užsienyje. Be Nėjaus (turk. Ney), vieno seniausių tebenaudojamų muzikos instrumentų pasaulyje, ir savo balso, jis reguliariai naudojasi „Santur“ (cimbalonas), „Cura“ (mažas saz), „Tanbur“ (turkų violončelė) ir mušamaisiais.

Šis muzikos multitalentas susikūrė asmeninį stilių tiek kurdamas, tiek muzikuodamas. Unikaliam Dunen stiliui įtakos turėjo įvairūs ir dažni  kūrėjo susitikimai su Europos ir Azijos menininkais. Į Lietuvą pirmą kartą atvyksiantis turkų muzikantas reguliariai koncertuoja JAV, Rusijoje, Armėnijoje, Gruzijoje, Azerbaidžane, Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Rumunijoje, Austrijoje ir Italijoje, solo ir grupėse. Dunen Mubin taip pat kuria muziką dokumentiniams filmams ir teatrui.

Prancūzų menininko Phil Von vardas yra siejamas su klasikinio flamenko šokiu ir su savita „elektro-flamenko” technika. Šios technikos stilių Phil Von sukūrė ir išplėtojo su praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Londono teatro muzikos trupe „Von Magnet“, savo performansais pelniusia muzikos ir teatro žinovų pripažinimą visoje Europoje.

Pianistas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas Rokas Zubovas, būdamas M. K. Čiurlionio ir Sofijos provaikaitis, yra vienas pagrindinių M. K. Čiurlionio palikimo puoselėtojų pasaulyje. Su paskaitomis ir koncertais, skirtais garsaus dailininko bei kompozitoriaus kūrybai, R. Zubovas yra aplankęs daugelį Europos, Azijos, Pietų ir Šiaurės Amerikos valstybių, skaitęs pranešimus įvairiais M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėjimų klausimais tarptautinėse konferencijose.

Keliaujanti paroda apie keliaujančius menininkus

Keliones per XIX a. liepos 23 d. 18 val. pradės fotomenininkas Arturas Šeštokas su savo unikalia paskaita-fotosesija apie šlapio kolodijaus fotografavimo techniką. Terminas „fotografija“ reiškia rašymą šviesa ir pirmą kartą buvo paminėtas 1839 m. Beveik tuo pačiu metu atrasta šlapio kolodijaus fotografavimo technika. Šiuo būdu gaunamas atvaizdas vadinamas ambrotipu. Šlapio kolodijaus procesas gyvavo apie 30 metų, kol buvo išrastos sausos plokštelės. A. Šeštoko fotografijos dirbtuvėse dalyviai galės fotografuotis ir stebėti fotografavimo procesą. Unikalus tokios fotografijos padarymas trunka apie pusvalandį, o gautas atvaizdas stiklo plokštelėje yra vienintelis originalas.

Liepos 23 d. 20 val. kelionę per XIX a. pratęs per Lietuvą keliaujanti paroda, leidžianti susipažinti su to amžiaus keliavimo ypatumais per trijų muzikų (E. Griego, M. K. Čiurlionio ir Cl. Schumann) istorijas. Paroda iliustruoja, kaip sudėtinga kartais galėjo būti atvykti pas klausytojus. Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kad nuo Bergeno iki Oslo Griegas koncertuoti keliavo visą savaitę. Taip pat labai įdomu lyginant trijų muzikų gastrolių maršrutus suprasti, kiek nemažai iš tiesų apkeliavo ir pamatė M. K. Čiurlionis. Nuo kelioninių lagaminų iki prisiminimų išvykų dienoraščiuose – visa tai galės išvysti šios parodos lankytojai. Parodos metu muzikų ir M. K. Čiurlionio amžininkų kūrinius atliks pianistai Sonata ir Rokas Zubovai, o aktorius Ridas Jasiulionis dalinsis pačių menininkų ir jų artimųjų prisiminimais apie kelionių kasdienybę. Paroda anksčiau jau buvo pristatyta Vokietijoje, o liepą savo turą tęs ir Norvegijoje.

Galingų istorinių moterų portretai sensacingame spektaklyje-koncerte

Liepos 24 d. 20 val. festivalį uždarys spektaklis-koncertas „Graži ir ta galinga“. Tai penkių „Klaipėdos jaunimo teatro“ aktorių moterų naujausias kūrybinis darbas, jau pelnęs populiarumą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Moteriška galia ir grožis – esminis gabių aktorių pasirodymo motyvas. Scenoje greta Astos, Ievos, Marijos, Rugilės ir Vaivos atsiveria Lietuvos istorijoje vietą išsikovojusių bei įtaką kultūros raidai pademonstravusių moterų muzikiniai portretai: Barboros Radvilaitės, kunigaikštienės Bonos, Dalios Grybauskaitės, Julijos Žemaitės, Marytės Melnikaitės, Teklės… Specialiai Kulių festivaliui spektaklis praturtintas ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės portretu.

SOFIJOS festivalis tampa reikšminga Plungės rajono vasaros tradicija

Margoje festivalio programoje kas vakarą vyks skirtingi pasirodymai, taip pat yra suplanuotos kasdien vyksiančios kūrybinės bei meninės veiklos: fotografų parodos, istorinės ekskursijos, kūrybinės dizaino dirbtuvės.

Visą savaitę svetinguose Kuliuose gyvensiantys ir savo idėjas įgyvendinsiantys festivalio menininkai susitikimų, paskaitų ir dirbtuvių metu mielai bendraus su norinčiaisiais giliau pažinti kūrybos pasaulį.

Istorikės Nida Gaidauskienė ir Zuzana Jankevičienė liepos 21 d. 15 val. kvies į ekskursiją „Sofijos Kuliai“. Tos pačios 21 dienos ryte, 9 val. bus organizuojamos patyriminė ekspedicija į greta Kulių esančią Reiskių tyro pelkę.

Fotografas Jonas Tučkus jau nuo pavasario domėjosi kuliškių veidais ir liepos 21 d. 19 val. Kulių bažnyčios komplekso Baltojo namo rūsiuose  atidarys unikalią kuliškių foto portretų parodą „Pakeleiviai“.

Praėjusią vasarą savo netikėtomis idėjomis kuriant skrybėles visus stebinusi dizainerė Rūta Lendraitytė – prekės ženklo „Uttala“ kūrėja – ir šiemet visus norinčius kvies prisijungti prie 5 dienas vyksiančių naktinių rūbų dizaino dirbtuvių. Netikėtus dirbtuvių rezultatus festivalio dalyviai ir svečiai išvys Kulių gamtos ramybės apsuptyje festivalio uždarymo naktį. Norintys dalyvauti kviečiami registruotis, nes vietų skaičių ribotas.

Visi festivalio renginiai nemokami. Lietuvos kultūros tarybos finansavimas SOFIJOS festivaliui yra ne tik finansinė parama, bet ir svarbus festivalio organizatorių iniciatyvos vertinimas, skatinantis toliau tęsti naują ir prasmingą Plungės rajono vasaros tradiciją.

Naujienas sekite Sofijos festivalio facebook puslapyje ir svetainėje www.sofijosfestivalis.lt

Kulių KC inf.