Spaudos konferencijoje – apie Plungės pramonės parką
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, reaguodamas į viešojoje erdvėje kylančias diskusijas dėl Plungėje kuriamo Pramonės parko, surengė spaudos konferenciją. Joje dalyvavo laikraščių „Plungė“ ir „Žemaitis“ atstovės.
Spaudos konferencijos pradžioje meras Audrius Klišonis apgailestavo, kad per socialinius tinklus visuomenę pasiekia klaidinanti ir kiršinanti informacija apie Plungės pramonės parką. Be to, ji dar iliustruojama bauginančiomis nuotraukomis, kuriose – dūmuose skendinčios gamyklos. Tokios, kokios veikė kokiame XVIII ar XIX amžiuje Mančesteryje ar Liverpulyje, kuomet niekas dar negalvojo apie ekologiją. Kadangi informaciją platina anonimas, pasak mero, tai reiškia, kad žmogus bijo parodyti savo veidą, atskleisti vardą, pavardę, o tai daug ką pasako.
Pristatydamas Plungėje kuriamo Pramonės parko idėją meras Audrius Klišonis kalbėjo: „Plungės pramonės parko idėja nėra nauja. Kadangi pramonės rajone esantys sklypai jau išnaudoti, dar rengiant rajono, miesto bendruosius planus, buvo nutarta, kad tokią teritoriją reikia turėti.
2021 metais įmonė „Smart Continent“ parengė Plungės pramonės parko steigimo galimybių studiją. 2021 metų gegužės 27 dieną Savivaldybės taryba po svarstymų tą studiją patvirtino. Dauguma tarybos narių likę tie patys. Todėl keista, kad dabar kai kurie iš jų yra prieš tai, ką darome. Tarp jų – ir buvęs Savivaldybės administracijos direktorius. Būtent jam einant direktoriaus pareigas, ta studija buvo parengta ir priimta.
Tarybai patvirtinus galimybių studiją, nesėdėjome rankų sudėję. Dirbame su Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Buvo parengtas Lietuvos teritorijų, skirtų naujoms investicijoms pritraukti ir esamoms plėsti, vystymo planas iki 2030 metų. Plungės pramonės parkas ten pažymėtas 19 numeriu. Mūsų teritorija didelė – 87,6 hektaro, bet, norint pritraukti didesnių investuotojų, 10 hektarų nepakanka.
Derybos su ministerijomis buvo nelengvos. Po ilgalaikių diskusijų suvokiame: jei Savivaldybė neturės teritorijų, sklypų, šitą Pramonės parko vystymo galimybių studiją galės dėti į šiukšlių dėžę. Juolab kad tokių parkų Lietuvoje numatoma gerokai virš 20. Ir tie, kurie dės pastangas, tie turės ir gerą rezultatą. Todėl Savivaldybė ir priėmė sprendimą, kad tą teritoriją, kurioje – 77 sklypai, reikia pradėti išpirkinėti. Ir tai jau vyksta.
Pirmiausia, vyksta derybos su savininkais, paskui jau – pirkimo procedūros. 2,91 ha jau nupirkta, šiuo metu perkama 6,7 ha. Vasario 13 dieną Savivaldybės tarybai tvirtinti bus pateikta dar 11 ha. Tada bendras plotas bus jau 20,5 ha iš minėtosios 87,6 ha teritorijos. Dar dėl 10 sklypų vyksta derybos, manau, rasim sutarimą su savininkais.
Kitas žingsnis – siekti, kad Pramonės parko projektui būtų suteiktas valstybinės reikšmės projekto statusas. Tuomet galėtume tikėtis didesnės pagalbos iš Vyriausybės išperkant likusius sklypus. Jei išpirkti nepavyktų, tuomet – II etapas – sklypų paėmimas visuomenės poreikiams, sumokant už juos rinkos kainą. Bet mes darome viską, kad pavyktų sklypus tiesiog supirkti.
Jei kyla klausimas, kam tas Pramonės parkas Plungei reikalingas? Visi matome, kad tos savivaldybės, kurios turi pramonės parkus arba laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), išgyvena pakilimo laikotarpį. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono LEZ pritraukia darbuotojus ir ši savivaldybė yra viena iš kelių Lietuvoje, kur gyventojų skaičius auga. Kita sėkmės istorija – Akmenė, kur atėjusi „Vakarų medienos grupė“ įgyvendina didelį projektą, visai savivaldybei leidžiantį atsigauti. Stipriai įsivažiavusi Panevėžio LEZ, tapusi savotišku norvegų įmonių konglomeratu, ir panašiai. Paskaičiuota, jog kiekviena darbo vieta pramonėje sukuria papildomą darbo vietą aptarnavime.
Telšių apskrityje kol kas nėra nė vieno išvystyto pramonės parko, nors jie numatyti ne tik Plungėje, bet ir Telšiuose, Mažeikiuose. Bet išloš tas, kas pajudės pirmasis. Jeigu pajudėsime, Plungėje bus gamyba, o tai reiškia, kad Plungė bus gyva, pritrauksime jaunų žmonių, turėsime užpildytus darželius, mokyklas.
Pramonės parko steigimo galimybių studijoje yra paskaičiuota, kad, įsteigus 87,6 ha plotą užimantį Pramonės parką, čia galėtų atsirasti 836 naujos darbo vietos. Jei pusė jų būtų vietiniai, kaip numatoma studijoje, čia darbo rastų apie 400 plungiškių. Kokia gamyba čia galėtų veikti? Vadovaujantis studija, tai galėtų būti medienos, metalo apdirbimo, baldų gamybos, automobilių, mašinų, elektros gaminių, maisto, tekstilės pramonė. Išskirtinė vienos krypties specializacija netikslinga, nes pramonėje vyksta bangavimas ir, jei specializacija siaura, gali būti ir labai geras, ir labai sunkus laikotarpis. Todėl geriau, kad ji būtų įvairesnė.
Mūsų interesas – kad čia būtų vystoma pramonė, kad ji būtų netarši, turėtų papildomą pridedamąją vertę ir papildomas darbo vietas. Baimintis, kad naujos įmonės kažkam kenks, nereikėtų, nes pramonės įmonėms nustatomos apsauginės zonos ir jos su jau esančiomis persidengti negalės.
Kai Savivaldybės administracija kartu su Savivaldybės mero institucija pradėjo aktyvius veiksmus – išpirkinėti sklypus, į tai sulaukta gana įdomios reakcijos. Savivaldybės tarybos nariai lyg ir visi pasisako už pramonės zonas, bet visada yra žodelis „bet“. Sulaukiame priekaištų, kad viskas daroma stichiškai, nesistemingai, kad nėra aiškumo. Pacituosiu Savivaldybės tarybos narius, pasisakančius komitetų, tarybos posėdžiuose. Tie pasisakymai parodo, kad kai kurie tarytum skelbia, kad yra už Pramonės parką, bet daro kitokius veiksmus. Robertas Endrikas praėjusių metų birželio 27 dieną 13-ajame Savivaldybės tarybos posėdyje sakė: „Aš negaliu pritarti tam sprendimui, o valdantieji turėtų pagalvoti, kam ta žemė. Ateis ir nusipirks, kas norės statyti. Tik svarbu, kad rezervavome pramonei, sandėliavimui ir kitoms veikloms.“ Liudas Skierus: „Man visiškai nesuprantamas skubėjimas toks, gal yra kitų būdų padaryti pramonės zoną.“ Yra ir daugiau panašių pasisakymų.
Ir patys matome, ir su kitų savivaldybių merais pakalbame, kad didžiausia problema, su kuria susiduria mūsų pramonė, – darbuotojai. O atėjus naujoms įmonėms, atsiranda konkurencija dėl jų. Viena iš priemonių jiems išlaikyti, pritraukti – darbo užmokesčio didinimas. Turiu lentelę, kurioje – darbo užmokesčio kitimas Plungės, Telšių ir Kretingos savivaldybėse nuo 2014 metų. Matome, kad iki 2019 metų vilkomės iš paskos Telšiams, 2019-aisiais juos aplenkėme.
Kodėl? Viena iš priežasčių – pramonės augimas. Plungėje patvirtintas pirmasis Telšių apskrityje regioninis „Litspringo“ projektas. Ši įmonė įsteigė 102 darbo vietas, darbo užmokesčio vidurkis popieriuje – 3 091 euras. Žinoma, dalis darbuotojų atėjo iš kitų įmonių. Ir jei pirmasis regioninės svarbos projektas buvo sutiktas su optimizmu, tai tvirtinant antrąjį to paties „Litspringo“ regioninį projektą, jau matėme, kad buvo vienokio ar kitokio nepritarimo.
Noriu paminėti vieną 2023 metų Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį, kuriame buvo nagrinėtas „Litspringo“ prašymas dėl žemės sklypo nuomos. Tuomet galimai ir pradėta kaišioti pagalius, kad projektas nebebūtų vystomas. Kadangi vienoje iš Savivaldybės tarybos frakcijų, t. y. „Vieningos Plungės“ frakcijoje, yra su viena įmonių grupe susijusių asmenų, formavosi toks negeras, „neskanus“ vaizdas, kad kai kurie Savivaldybės tarybos nariai galimai labiau atstovauja įmonės, o ne Plungės interesą.
Bendraudamas su kitų savivaldybių merais žinojau, kad ir kitur Lietuvoje tokių situacijų, kai stambus vietinis verslas bando blokuoti naujos pramonės atėjimą, yra. Suprantama, kad tie patys stambiausieji, turintieji daugiausiai dirbančiųjų, skaudžiausiai pajunta, kad dėl naujų verslų kyla bendras darbo užmokestis. Natūralu, turbūt, kad savi marškiniai arčiau kūno, bet tikrai nesmagu girdėti, kai įmonės interesai galimai iškeliami virš Plungės gyventojų interesų.
Šiuo metu Savivaldybės administracija, Savivaldybės tarybos dauguma, kurią sudaro Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, eina link to, kad Pramonės parkas funkcionuotų, kad turėtume naujų darbo vietų, kad mūsų žmonės galėtų pasirinkti, kur dirbti, ir kad darbo užmokestis didėtų. O grįžtant prie tos pačios darbo užmokesčio lentelės, galime tik pasidžiaugti, kad 2024 metais darbo užmokesčio vidurkis popieriuje buvo: Plungėje – 2 028 Eur, Telšiuose – 1 877 Eur, Kretingoje – 1 763 Eur. Ir Lietuvoje mes esame lyderiai – dėl stiprios pramonės pagal darbo užmokestį esame 11 vietoje iš 60 savivaldybių.
Natūralu, kad kiekviena ateinanti įmonė kelia įtampą darbo rinkoje ir kad ne visiems tai patinka. Tačiau gyventojų interesai mums yra pirmoje vietoje, todėl eisime toliau ir stengsimės dėl žmonių. Šį savaitgalį „Adventur“ parodoje, Plungės stende, lankysis naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickis. Susitikimas su ministerijos atstovais numatytas ir vasario pradžioje. Tad Pramonės parko steigimo klausimais kalbėsime dar ne kartą. Matome, kad yra proveržis, noras ir galimybės, tad turime stengtis. Tikrai nenoriu, kad sustotų „Vičiūnų“, kitų įmonių projektai, tegul jie vysto tas teritorijas, kurias vysto, bet vienų ar kitų įmonių interesai negali trukdyti rajono interesams. Juolab kad, jeigu nieko nedarysime, tai ir demografinė padėtis tik blogės. O Pramonės parkas, kaip minima studijoje, tendencijas gali pakeisti į gerąją pusę.
Tiesa, skaitydamas Plungės pramonės parko steigimo galimybių studiją, tarp galimų grėsmių radau gyventojų kiršinimą. Matau, kad per socialinius tinklus dabar tai ir daroma. Tiesa, anonimiškai. Bet aš labai norėčiau tą žmogų, anonimą, pakviesti nusiimti kaukę ir atvirai išsakyti savo matymą. Tada pamatytume ne tik žmogų, bet ir jo interesus, išgirstume argumentus, galėtume diskutuoti. O sumaišties kėlimas niekam nenaudinga, jis tik stabdo procesus, kurie Plungei gali padėti.“
Spaudos konferencijoje dalyvavę žurnalistai klausė, kokios įmonės domisi galimybę kurtis Plungės pramonės parke, kokiomis sąlygomis jiems būtų suteikiami sklypai, ar išpirktieji sklypai yra vienoje vietoje, ar išsibarstę.
Meras atsakė: „Galiu pasakyti tik tiek, kad viena iš besidominčių įmonių užsiima metalo apdirbimu, kita – trąšų gamyba. Bet tai tik pirmieji paklausimai. Žemę investuotojams nuomosime, jei jų bus daug, rinksimės. Žemės nuomos modelis yra, jis naudojamas kituose pramonės parkuose, LEZ-uose, analogiškai būtų ir pas mus. Išpirktų žemės sklypų „paklodė“ kol kas fragmentiška. Bet, vasarį, kaip jau minėjau, turėsime 20,5 hektaro, o tai jau ketvirtadalis teritorijos. Tada jau galime, eiti į ministeriją ir sakyti, kad Savivaldybė ne tik nori, bet ir daro. O dirbant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, su įstaiga „Investuok Lietuvoje“, jau galima ir investuotojus pritraukti, ir valstybinės reikšmės projekto statusą gauti.
Šiuo metu Plungės pramonė diversifikuota. Jau dabar turime daug metalo apdirbimo įmonių, kurios ne tik sėkmingai dirba, bet ir plečiasi. Iš pradžių pastabų dėl jų buvo, bet dabar – juk jokių nusiskundimų nėra. Tad nesuprantu šiuo metu keliamo triukšmo – kad ir kokia pramonė ateitų, reikalingas poveikio aplinkai tyrimas, sanitarinė zona. O ir patys reikalausime, kad gamyba būtų netarši. Pramonė galės būti įvairi, svarbu, kad turėtų didesnę pridedamąją vertę. Nes nuo to priklauso, kokios kvalifikacijos specialistai dirbs, kokia bus jų atlyginimų marža. Esame atviri gamyboms. Žinoma, negalės būti dvejopos paskirties pramonės – to, kas susiję su karo pramone.
Beje, socialiniuose tinkluose paskelbtame anonimo įraše taip pat kalbama apie metalurgijos pramonę. Praėjusių metų gruodžio 9 dienos Kaimo reikalų komiteto posėdyje Roberto Endriko pasisakymas taip pat apie tai: „Šokolado fabrikas tikrai nebus. Tikriausiai, aš galvoju, bus kokia nors asfaltbetonio gamykla arba koks metalurgijos kombinatas.“ Tai gal anonimas ir yra arba pats Robertas Endrikas, arba kažkas, pasiėmęs tą pačią mintį?“
Anot žurnalistų, įsileidžiant pramonę, jautrūs ir kvapų, dujų, dulkių bei kiti panašūs klausimai.
„Pramonės teritorija – šiaurinėje pusėje, o pas mus vyrauja vakarinis vėjas. Juk ir dabar ten veikia ne viena įmonė, atstumas iki gyvenamųjų teritorijų – nemažas. Be to, kaip ir minėjau, įgyvendinant bet kokį projektą, poveikio aplinkai vertinimas būtų privalomas. O nuo avarijų, jei taip įvyktų, niekas nėra apsaugotas. Man pačiam yra tekę lankytis Europos miestuose, kur kone centre veikia atliekų deginimo įmonės. Ir nieko, nes juk viskas priklauso nuo darbo kultūros.
Kai kurie Savivaldybės tarybos nariai siūlo: ta teritorija jau patvirtinta kaip pramonės teritorija, tuo viską ir pabaikim. Bet tada investuotojų tikrai nesulauksim. Na, niekas nenorės derėtis su 77 sklypų savininkais. Jei kviečiame investuotojus į Plungės pramonės parką, turime turėti ką jiems pasiūlyti. Ar siūlysime kalbėtis su 77 savininkais? Ta teritorija turi stiprybių: vanduo, dujos, elektra, geležinkelis, šalia – valstybinės reikšmės kelias, netoli – jūrų uostas. Turime privalumų ir reikia juos išnaudoti. Jei pasiūlome pakankamai patrauklų paketą, jį parduoti mums padės ir „Investuok Lietuvoje“, ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Tačiau jei turime tik idėją ir galimybių studiją, vadinasi, turime tik popierius. Kad turėtume daugiau, daromi veiksmai.
Dar keliamas klausimas dėl sklypų kainos. Noriu akcentuoti, kad kiekvienam sklypui, jei žmogus suinteresuotas jį parduoti, atliekamas turto vertinimas. Ir išperkamas jis už tą kainą, kurios prašo savininkas, bet neviršijant kainos, kuri nurodyta turto vertinime. Iš tų, su kuriais tarėmės, 80 proc. su kaina sutiko, kai kurie dar svarsto. Taigi procesas yra pajudėjęs. Ir, manau, bus sėkmingas. O pinigų, kuriuos sumokame sklypų savininkams, iš nieko neatimame – naudojame tas lėšas, kurias Savivaldybė gauna pardavusi kitus sklypus. Taigi pinigai naudojami tai paskirčiai, kuriai ir turi būti naudojami“, – atsakė Savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Plungės rajono savivaldybės informacija
