Švento Gavėnios laiko!

Trečiadienis kiekvieno tikinčiojo gyvenime ypatinga diena, tai – Pelenų diena. Šią dieną turime galimybę asmeniškai – savo kūno trapumu, savo prigimties trapumu – pagerbti Dievą už jo meilę, gailestingumą, rūpestį ir suteiktą amžinojo gyvenimo viltį.

Praeitų metų verbos, amžinai žaliuojanti kadagio šakelė, palmės šakelė, į ją įdėtas gražiausias pavasario gyvybę  skelbiantis gėlelės žiedas nuvyto… Po metų tą verbą zakristijonas sudegina ir paverčia pelenais. Žmogui, atėjusiam į bažnyčią, nulenkusiam galvą, kunigas Dievo vardu sako: „Žmogau, dulkė esi ir į dulkę pavirsi“. Tačiau nepamiršk, kad esi ypatinga dulkė, kuri turėjo Dievo kvėpavimą, kuri paliesta Dievo amžinumo. Tos dulkės Dievas nepaliks sunykti, sunaikinti – dulkė virs amžinybės šviesa, Dievo amžinumo dalele.

Kviečiu visus trečiadienio dieną, pradedant Gavėnią, apmarinti save, savo kūną maistu. Kviečiu visas šeimininkes atkreipti dėmesį, ką Gavėnios metu valgys šeima. Mažiau riebalų, mažiau prieskonių, mažiau mėsos, o ir žuvies nereiktų valgyti iki soties, kad pasninku prisiliestume prie Dievo kūrybos. Kiek badaujančių žmonių Afrikoje, Azijoje, kiek galvojančių apie šiltą maistą Ukrainoje, kiek našlių, motinų, kurių vaikai žiūri, ką jiems mamytė padės ant stalo…

Taupykime maistą savo kūno sąskaita, artimo meilės sąskaita, ir būkime pagalba žmogui, kurio niekada nesutiksime žemėje, bet susitiksime amžinybėje. Mums iškeliavus kažkas prieis ir pasakys – ačiū, tu man padėjai, tu man pagelbėjai… Kūno apribojimas yra šviesa žmogaus mąstymui, protui, asmeniniam gerumui.

Tegu Gavėnios laikas būna širdies gerumo, kantrumo, atlaidumo laikas. Pelenų diena ir prasideda tuo – Tu tik dulkė, Tu tik dulkelė, bet – ypatinga!

Ačiū visiems. Švento Gavėnios laiko.