Tūkstantmečio mokyklų  (TŪM) projektas

Plungės mokyklų dalyvavimas Tūkstantmečio mokyklų  (TŪM) projekte suteikia galimybes mokytojams išbandyti įvairias ir naujas veiklas, bei metodus.

Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija pakvietė rajono mokytojus įsitraukti į programos „Tarpdalykinio integravimo, pasitelkiant teatro priemones“ įgyvendinimą. Šios programos autorius – aktorius, fasilitatorius, dėstytojas Tomas Dapšauskas. Programa siūlo mokytojų bendruomenės telkimą ir kūrybišką, žaidimo principu paremtą, tarpdalykinį integravimą. Tai metodai, padedantys rasti efektyvesnių būdų kylančioms problemoms spręsti, tobulina mokymosi procesą, mokinių įsitraukimą bei motyvaciją. Programoje dalyvaujantys mokytojai išbando įvairias veiklas, kurios galės paįvairinti ir padaryti patrauklesnį ugdymo procesą.

Sausio 10 d. TŪM teatrinių mokymų dalyviai vyko į Klaipėdos lėlių teatro marionečių spektaklį suaugusiems „Bučiuojant pelenus“ (rež. Renaud Herbin). Spektaklyje atsigręžiama į Antrojo pasaulinio karo laikotarpį, kai 1944 m. didžioji dalis miesto gyventojų buvo evakuoti, o Klaipėda liko beveik tuščia. Miestą užklupo milžiniški pokyčiai, palikę gilų randą jo atmintyje. Spektaklyje svarstoma, ką reiškia netekti atminties? Kaip istorijos pasakojamos, kai ne viskas prisimenama?

Po spektaklio mokytojai galėjo ne tik išbandyti marionečių valdymą, bet ir padiskutuoti su dramaturge ir aktoriais. Spektaklis – tarsi poetinė dedikacija Klaipėdos miestui, tačiau, pasak spektaklio dramaturgijos bendraautorės, režisieriaus asistentės Linos Lauros Švedaitės, būdų, kaip kalbėti apie prarastą miesto atmintį, teko paieškoti: „Daug diskutavome ir nusprendėme, kad protingiausia bus atsispirti nuo tikrų pasakojimų, nuo Klaipėdos istorijos, dokumentikos, tačiau kurti fiktyvią erdvę, fiktyvius personažus ir ieškoti tos paliečiančios ir universalios tikrovės absurdiškuose nutikimuose, sapne, kolektyvinėje atmintyje. Galų gale, visi žinome, kad ir atmintis yra taki, kintanti, nuolat besikurianti. Ir šiuo atveju mums labai svarbus klausimas buvo – ką atmintis daro su traumine patirtimi, su siaubu. Žinau, šiandien labai svarbus klausimas.“

Spektaklyje vaidinantis buvęs plungiškis, aktorius Vytautas Kairys, kalbėjo, kad spektaklis kvietė susimąstyti ne tik apie miesto, bet ir savo paties istoriją bei atminties liudijimus toje istorijoje: „Kas mes esame ir kas liks po mūsų? Trys kartos – žmogus pamirštas. Man, tikriausiai, didžiausias klausimas, tai ką man reikia po savęs palikti, kad mano gyvenimas nebūtų praėjęs veltui?“

Įdomu buvo sužinoti, kad spektaklis  „Bučiuojant pelenus“ buvo pristatytas Lietuvos kultūros sezono programoje Prancūzijoje, „Le Mouffetard“ teatre Paryžiuje ir „TJP Centre Dramatique National“ Strasbūre.

Programoje dalyvaujantys mokytojai pasidžiaugė suteikta galimybe praplėsti akiratį ir atrasta ne viena galimybe tarpdalykinei integracijai.

Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos informacija