Juozas Bagdonas

Plungės rajono savivaldybės taryba 2001-07-13 sprendimu Nr. 103 „Dėl Plungės Garbės piliečio vardo suteikimo“ Plungės Garbės piliečio vardą suteikė Juozui Bagdonui – dailininkui, išeiviui, daug prisidėjusiam įkuriant Žemaičių dailės muziejų.

J. Bagdonas gimė 1911 m. gruodžio 11 d. Antrųjų Vydeikių k. (Plungės valsčiuje), ūkininko šeimoje. 1923-1926 m. mokėsi Plungės gimnazijoje, tuo metu įsikūrusioje kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose. 1928 metais, baigęs Telšių gimnaziją, tęsė mokslą Kauno meno mokykloje ir dailininko Justino Vienožinskio studijoje. 1933-aisiais Kaune surengė pirmąją kūrybos parodą, o 1938-aisiais, būdamas vos 26-erių, Lietuvos Nepriklausomybės 20-ies metų sukakčiai paminėti surengtoje parodoje Kaune laimėjo pirmąją valstybinę premiją už figūrinę kompoziciją „Iš jūros sugrįžus“ (šioje parodoje buvo premijuoti ir jau garsėjantys to meto menininkai P. Rimša, A. Gudaitis, P. Augius, V. Vizgirda).

J. Bagdonas išrinktas Dailininkų sąjungos sekretoriumi, reikalų vedėju, atsidūrė meninio gyvenimo centre. Su žmona Viktorija daug keliavo po Vakarų Europą. Lietuvai atgavus Vilnių, surengė lietuvių dailės parodą, kurią nutraukė sovietų invazija. Dirbdamas pedagogu, Vilniuje praleido nacių okupaciją. 1944 m. pasitraukė į Vakarus (metus gyveno Austrijoje, nuo 1945 m. – Vokietijoje), Lietuvoje palikęs apie 60 tapybos darbų. Jų likimas nežinomas iki šiol.

1946-1948 m. Ravensburge (Vokietijoje) susikūrus lietuvių gimnazijai, J. Bagdonas joje dėstė piešimą ir meno istoriją. 1948-ųjų žiemą laivu išplaukė į Kolumbiją, kartu išsiveždamas apie 40 jau emigracijoje sukurtų paveikslų. Apsigyvenęs Bogotoje Moterų kolegijos keramikos mokykloje ir Valstybinėje dailės akademijoje dėstė meno disciplinas. Čia įkūrė ir keramikos studiją, savo darbais duodamas pradžią Kolumbijos moderniajai keramikai.

1958-aisiais dailininkas atvyko į JAV ir apsigyveno Vašingtone. Jau 1960 m. surengė pirmąją abstraktaus meno parodą Baltimorės lietuvių namuose. Vėliau su parodomis aplankė daug lietuviškų kolonijų Filadelfijoje, Čikagoje, Detroite, Bostone, Toronte, Hamiltone, Klivlende, Los Anžele, Hartforde, Vudhavene, Vašingtone, St. Louis. 1960 m. Vašingtone įsteigė prestižinę meno galeriją, kurioje rengė amerikiečių dailininkų parodas. 1964-aisiais persikėlė į Niujorką. Dailininkas rašė: „Tik čia galėjau įsijungti į lietuvišką veiklą, dirbti organizacinį darbą tarp lietuvių ir kitų šalių dailininkų. Nepriėmiau jokios kitos šalies pilietybės, neįsigijau nuosavo namo. Buvau, ko gero, pats neturtingiausias dailininkas tarp Amerikos lietuvių, nes paveikslų salonams beveik netapiau“,- mėgdavo dalintis prisiminimais apie Amerikoje praleistus metus.

Į Lietuvą pirmąkart trumpam atvyko tik sulaukęs jos nepriklausomybės, 1992 m. Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, surengė savo tapybos parodą, kuri 1993-aisiais buvo perkelta į Kauno paveikslų galeriją.

1993 m. liepos 10 d. dailininko paroda atidaryta kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmuose Plungėje. Po 67-erių metų J. Bagdonas vėl įžengė į šiuos rūmus, tik jau nebe kuklus gimnazistas, o pasaulinio garso dailininkas. Į savo jaunystės ir svajonių miestą sugrįžo ne tuščiomis rankomis. Tais įsimintinais 1993-aisiais, kai dailės muziejus Plungėje net ir patiems Plungės kultūros darbuotojams dar atrodė tik graži svajonė, dailininkas paliko neįkainojamą dovaną – 18 didelių drobių – abstrakčių kompozicijų. Antrąkart sugrįžęs, 1995-aisiais, jau įsteigto muziejaus fondus papildė dar 90 darbų. O 1997-ųjų vasarą Plungės miestui padovanojo ir abstrakčių geometrinių formų dekoratyvinę skulptūrą.

1999-ųjų spalio mėnesį jau visam laikui sugrįžo į Plungę. Čia gyvendamas surengė keletą personalinių parodų įvairiuose Lietuvos miestuose. Dailininkas dosniai dovanojo savo darbus Lietuvos muziejams. Šiandien jo darbų turi Vilniaus, Kauno, Plungės, Klaipėdos, Telšių muziejai.

Dailininkas visus savo kūrinius iš užatlantės parsigabeno iš savo lėšų, išskyrus, žinoma, tuos, kurie liko privačiose kolekcijose. Gyvendamas Plungėje, nors ir sulaukęs solidaus amžiaus, J. Bagdonas dar tapė. Iš JAV pensijos gyvenęs dailininkas užsimindavo, kad norėtų susigrąžinti savo gimtąją trobą Antruosiuose Vydeikiuose, tačiau tam nepakako turimų santaupų. Artimųjų likimai skaudūs: kai jis pasitraukė į Vakarus, mamą ir seserį areštavo, porą mėnesių tardė. Mamą paleido, o sesuo 22 metus praleido Sibire.

J. Bagdonas labai mylėjo savo žmoną, kuri mirė 1988 m. ir palaidota Kaune, Eigulių kapinėse, šalia tėvų ir sesers. Jos dėka idealiai sutvarkyti archyvai (eskizai, užrašai, nuotraukos, laiškai; beje, jis susirašinėjo su Bernardu Brazdžioniu, Jonu Aisčiu, Antanu Vaičiulaičiu, Henriku Radausku). Archyvas padovanotas Plungės viešajai bibliotekai.

„Kelionėse po pasaulį – trys iš šešių pasaulio kontinentų, vadinasi, lygiai pusė, – pajuokaudavo, – bet niekur geriau neradęs vėl sugrįžau čia, į švenčiausią Žemėje vietą. Noriu būti jai reikalingas. Manau, jog kaip bitelės medų, taip ir dailininkas turi nešti savo kūrybą į namus, į tą didįjį tautos avilį. Tik parvežta ji byloja apie kūrėją, atidavusį save visą savo tautos labui,“ – sakė J. Bagdonas.

J. Bagdonas mirė 2005 m. balandžio 11 d., palaidotas Kaune šalia žmonos.