Gimė 1942 metų liepos 20 dieną Pomeranijoje (dabartinė Lenkija). Jos tėvai nebuvo vokiečiai: mama lietuvė iš Panevėžio, o tėvas – rusų tautybės. Po Hitlerio–Stalino pakto tėvai pasiskelbė vokiečiais, kad neištremtų į Sibirą. Po karo grįžo į Lietuvą ir vėl apsigyveno Bistrampolio dvare, prie Panevėžio.
Susituokusi nuo 1969 m., turi dukrą Stephanie ir sūnų Christian.
Kristinos Šrioder ryšiai su Plunge užsimezgė 1987 m., kai į Mendeną (Vokietija) pirmą kartą atvyko jos pusbrolis Eugenijus Barniškis. Kitą kartą tuometinio Mendeno miesto burmistro Otto Weingarten kvietimu ten apsilankė Plungės žemės ūkio mokyklos direktorius Vitas Klimas bei E. Barniškis. Taip buvo atvertas kelias miestų partnerytės pradžiai. Antrajai delegacijai iš Plungės vadovavo Gintaras Morkis. Po to dar daug kartų vyko Kristinos inicijuoti pasikeitimai įvairiomis delegacijomis.
1988 metais ji įkūrė draugiją „Freundeskreis Menden – Plunge“ („Draugų ratas Mendenas – Plungė“), buvo ilgametė jos pirmininkė. Į draugijos veiklą įsijungė ir jos vyras Rudolfas (Rudolf Schröder). Kai šeima 2008 m. išsikėlė į Berlyną, ši draugija buvo išregistruota. Plungėje, skverelyje prie A. Jucio ir J. Tumo–Vaižganto gatvių sankryžos, draugijos pastatytas atminimo akmuo.
Kristinos idėja buvo Plungėje suburti žmones, mokančius vokiečių kalbą. Pradžioje iniciatyvinė 3 asmenų grupė ėmė burti žmones, kurie daugiau ar mažiau mokėjo vokiškai. Taip Plungėje daugiau nei 20 metų gyvavo draugystės klubas „Vartai“. Į jo veiklą taip pat įsijungė žmonės, nemokantys vokiečių kalbos, tačiau norėję jos pramokti. Vyko aktyvi klubo veikla: susitikimai, išvykos ir, žinoma, šios kalbos mokymosi kursai.
K. Šrioder iniciatyva į Plungę 11 kartų buvo atvežti didžiuliai kiekiai labdaros: medikamentų, ligoninės inventoriaus, drabužių, buities reikmenų. Kristinos vadovaujama draugija organizavo bei finansavo chorų, folkloro kolektyvų, gydytojų, mokytojų, auklėtojų, gaisrininkų, krepšininkų, menininkų keliones į Mendeną ir jo apylinkes. Plungiškiai gyvendavo šeimose pas vokiečius, mendeniečiai atvykdavo į plungiškių šeimas, užsimezgė tarpusavio draugystė, kuri tebesitęsia iki šiol. Lietuviai iš arti galėjo susipažinti su demokratinės valstybės funkcionavimu. Plungiškiai išdidžiai juokauja, kad į Europos Sąjungą įstojo 10 metų anksčiau už kaimynus. Kristina ir Rudolfas domisi Plungės ir Lietuvos gyvenimu, priima svečius Berlyne.