Stasys Domarkas

Plungės rajono savivaldybės taryba 2003-07-24 sprendimu Nr. 1-165 „Dėl Plungės Garbės piliečio vardo suteikimo“ Plungės Garbės piliečio vardą suteikė Stasiui Domarkui – plungiškiui, iškiliam Lietuvos menininkui, profesionaliosios muzikinės kultūros puoselėtojui ir propaguotojui.

S. Domarkas – Klaipėdos muzikinio teatro vadovas ir vyriausiasis dirigentas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro, kuris nuosekliai tęsia Klaipėdos ir šio krašto simfoninės muzikos propagavimo tradiciją, vadovas, Lietuvos muzikų sąjungos narys. S. Domarkas gimė Plungės rajone, Merkelių kaime. Šeimoje augo dar du dabar žymūs jo broliai Juozas ir Eligijus bei sesuo Irena.

Mokėsi Klaipėdos muzikos mokykloje, studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau – Leningrado valstybinės konservatorijos simfoninio dirigavimo fakultete profesoriaus I. Musino klasėje, kurioje yra mokęsi ir garsieji dirigentai V. Georgijevas, J. Temirkanovas ir kt. Dar studijuodamas Leningrade, S. Domarkas pradėjo reikštis konservatorijos operos studijoje: pradžioje dirbo sufleriu, o kiek vėliau jau dirigavo „Eugenijų Oneginą“ bei „Traviatą“. Pastarasis spektaklis, likęs Lietuvos operos gimimo simboliu, tapo ir jaunojo dirigento vizitine kortele, ja prisistatydamas maestro pradėjo darbą Lietuvoje.

Grįžęs į Lietuvą, 1967–1989 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. Tačiau S. Domarko veikla neapsiribojo vien darbu teatre. 1970 m. Kaune iš vietinių meninių pajėgų jis suorganizavo kamerinį orkestrą, vėliau peraugusį į šiandien žinomą Kauno miesto savivaldybės kamerinį orkestrą.

Nuo 1990 m. dvejus metus dirigavo Baltarusijos didžiajame operos ir baleto teatre, kur spėjo pelnyti kolektyvo pripažinimą. Minske S. Domarkas dirigavo „Faustą“, „Traviatą“, „Figaro vedybas“, „Carmen“. „Carmina Burana“. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, po truputį užsidarė Baltarusijos sienos ir S. Domarkas grįžo į Lietuvą. Nuo 1993 m. jis – Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas. 1995 m. tapo šio teatro vadovu ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Maestro S. Domarko iniciatyva nuo 1998 m. kiekvieną vasarą Klaipėdos muzikinis teatras rengia tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“. Maestro – šio festivalio sumanytojas ir meno vadovas.

S. Domarkas dirigavo simfoniniams orkestrams Rusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Pastatė daugiau kaip 30 sceninių veikalų, didelę jų dalį sudaro lietuvių autorių kūriniai, kuriuos maestro labiausiai mėgo. Tai Kauno muzikiniame teatre diriguoti spektakliai: A.Rekašiaus „Šviesos baladė“ (1970 m. apdovanotas premija), J. Karnavičiaus „Gražina“, A. Gorbulskio „Don Žuanas arba meilė geometrijai“, A. Belazaro „Kupriukas muzikantas“, A. Bražinsko „Pagramančio šnekučiai“, G. Kuprevičiaus „Darbas ir duona“. Pastarojo kompozitoriaus opera „Prūsai“, beje, gimusi maestro paakinus, tęsia jo lietuviškų opusų sąrašą.

Muzikos prelegentai pastebi neabejotinai maestro būdingus azartą, drąsą ir ambicijas. Šios kategorijos atsispindi dirigento organizacinėje ir kūrybinėje veikloje, jos, be jokios abejonės, išskiria S. Domarką ne tik iš Mažosios Lietuvos, bet ir apskritai šalies menininkų, kadangi pretenzijos būti svarbiu šalies kultūrai, maestro atveju, visada pamatuota galimybėmis.S. Domarkas pasižymi puikiu vokalinės muzikos specifikos ir problematikos išmanymu, visada žino, ko nori iš atlikėjo.

1975 m. S. Domarkui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas.