Apie pavardes, pareigas ir mandagumą

1. Ne lietuvių tautybės vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, bet išlaikant autentiškas asmenvardžių formas: Danuta, Ana (su viena n); Žukovska (lenkų tautybės), Vasilevskaja (rusų tautybės), Sinkevič.

Vyrų vardų ir pavardžių formą siūloma rašyti su lietuviška galūne: Ivan Dobrynin  = Ivanas Doryninas; Juzef Moniuško = Juzefas Moniuška. Pažymėjimas išduotas Janui Kozlovskiui. Įregistruota santuoka su Janu Kozlovskiu.

Lietuvos Respublikos pilietės, sudariusios santuoką su kitos valstybės piliečiais ir paėmusios jo pavardę, pavardė bendra tvarka rašoma lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą: vyras užsienietis Fischer = žmona lietuvė Fišer, Fišerienė. Tačiau asmuo turi teisę paimtą sutuoktinio pavardę, rašomą lotyniško pagrindo rašmenimis, paraidžiui rašyti tokią, kokia yra sutuoktinio pavardė: vyras Fischer   = žmona Fischer; vyras Schwarz   = žmona Schwarz. 

 2. Pareigų turėjimas ir darbas pagal pareigas nusakomas junginiu eiti pareigas: eina direktoriaus pareigas (yra direktorius), tačiau nevartotina: dirba (direktoriaus, buhalterio) pareigose. Netinkamas pasakymas užimti pareigas, jis gali turėti neigiamą reikšmės atspalvį: pareigas užima, bet pagal jas reikiamo darbo nedirba.
Pareigų suteikimas nusakomas junginiais: skirti į pareigas, priimti į pareigas.
Pareigų pabaiga nusakoma: atleisti iš pareigų, pareigų pakeitimas – perkelti į (kitas) pareigas, perkelti į kitą darbą.

Tačiau klaidinga: pervesti į kitas pareigas, pervesti į kitą darbą. Pareigų laipsnio pakeitimo negalima nusakyti su vietininko linksniu. Netinka: paaukštinti, pažeminti pareigose; nevykę ir šie pakaitalai: paaukštinti, pažeminti pareigomis.  Turėtų būti: perkelti į aukštesnes, perkelti į žemesnes pareigas. Yra pasakymas laikinai eiti pareigas ir iš jo atsiradęs kanceliarizmas laikinai einantis (direktoriaus, buhalterio) pareigas. Vartojama dvejopa jo santrumpa. Galima trumpinti du pirmuosius žodžius ir rašyti: L. e. direktoriaus pareigas. Galima trumpinti ir tris žodžius, bet tada pavaduojamųjų pareigų pavadinimas nukeliamas į galą: L. e. p. direktorius.

Netinka pavaduojamųjų pareigų pavadinimą įterpti tarp santrumpos raidžių: L. e. direktoriaus p.      

Apibendrintai nusakomos, t. y. su atskiru asmeniu nesiejamos, pareigos yra pareigybė. Pareigybė – tai tam tikro statuso darbo vieta (etatas): įsteigta skyriaus vedėjo pareigybė ir priimtas į skyriaus vedėjo pareigas.

Su priesaga –inis  sudaromi būdvardžiai pareiginis ir pareigybinis. Sakoma: ir pareiginiai, ir pareigybiniai įgaliojimai. Bet įsigali trumpesnis variantas: pareiginiai įgaliojimai, pareiginiai nuostatai. Atsirado ir atitinkamo dokumento pavadinimas – pareigų aprašas.

Mažąja raide rašomi su institucijomis sugretinami pareigų pavadinimai, jei institucijos pavadinimo pagrindinis žodis į pareigų pavadinimą neįeina: ūkio ministras, bet – Ūkio ministerija; valstybės kontrolierius, bet – Valstybės kontrolė; finansų direktorius, bet – Finansų departamentas.      

Didžiąja raide pradedami tik ištisiniai pareigų pavadinimai, t. y. tada, kai jie nusakomi su tikriniu institucijos pavadinimu: Lietuvos olimpinio komiteto prezidentas; Plungės rajono savivaldybės meras; Vilniaus universiteto rektorius.      

Kaip aukščiausios institucijos vadovo pareigų pavadinimas didžiosiomis raidėmis rašomas Lietuvos Respublikos Prezidentas ir sutrumpintas pavadinimas – Prezidentas. Kai žodis prezidentas tokios reikšmės neturi, jis paprastai rašomas mažąja raide: Muziejuje eksponuojami Lietuvos prezidentų portretai; Palangoj susitiks Lietuvos ir Latvijos prezidentai.      

Iš pagarbos didžiosiomis raidėmis rašomi ir kitų aukščiausiųjų pareigūnų pavadinimai: Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas;
Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

3. Prašymuose ir kituose raštuose didžiąja raide tinka rašyti kiekvieno pareigūno, į kurį kreipiamės, pavadinimą: Plungės rajono savivaldybės Merui; Kviečiame Gerb. Ministrą dalyvauti konferencijoje.      

Žodžiai su įvardžiu jo rašomi didžiosiomis raidėmis: Jo Ekscelencija (ne Ekselencija!), Jūsų Ekscelencija (šalies prezidentas, vyskupas, arkivyskupas); Jo Eminencija, Jūsų Eminencija (kardinolas).      

Mandagumo žodžiai, ir vieni patys, ir kartu su kitais asmenų pavadinimais, dažnai vartojami kaip kreipiniai: Ponai; Gerbiamieji; Pone pirmininke; Gerbiamas ministre. Mandagumo kreipiniai gali būti rašomi didžiąja raide: Pone Pirmininke; Gerbiamas Redaktoriau; Gerbiamasis Ministre. Paprastai raštuose po tokių kreipinių nerašomas joks skyrybos ženklas. Netinka po kreipinio
rašyti kablelį, o tekstą pradėti didžiąja raide. Jei po kreipinio rašomas kablelis, tekstas pradedamas mažąja raide: Gerbiamas Ministre, siunčiame Jums Savivaldybės tarybos sprendimą…   

Kitas būdas: atskira eilute kreipinys gali būti pateikiamas be jokio ženklo (kaip teksto antraštė), o tekstas pradedamas didžiąja raide: Gerbiamasis Redaktoriau Siunčiu straipsnį, prašyčiau jį išspausdinti Jūsų leidinyje…      

Mandagumo žodžiai gali būti trumpinami: Gerbiamasis, gerbiamoji = Gerb., gerb.Ponas, ponia, panelė trumpinami raide p. (mažąja, kad nesipainiotų su vardų santrumpomis).
Prie mandagumo žodžių šliejasi pedagoginių mokslo vardų ir laipsnių pavadinimai: profesorius, docentas, habilituotas daktaras, daktaras; jų santrumpos – prof., doc., habil. dr., dr.      

Parašę kvietimo, sveikinimo tekstą, – pasirašome. Po tekstu galima rašyti: Pagarbiai; Su pagarba. Kablelio po šiais žodžiais jokiu būdu nereikia – tai angliškos skyrybos įtaka. Lietuviškame tekste po žodžių pagarbiai, su pagarba nededama jokio skyrybos ženklo. Pateisinamas čia galėtų būti tik brūkšnys, rašomas dėl didesnės ekspresijos.  

4. Dar keletas patarimų.