Valstybinė lietuvių kalbos komisija atveria visuomenei Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadą, sukauptą pãsvetainėje vardai.vlkk.lt. Šioje pãsvetainėje teikiami visi Lietuvos Respublikos piliečių ir Lietuvoje 1991–2010 m. gimusių vaikų vardai. Iš viso šiuo metu sąvade 82 746 vardai, tai 3,5 mln. asmenų (tiksliau – 3 593 391 asmens) vardai.
Vardus numatyta išanalizuoti, sugrupuoti pagal kilmę, išlinksniuoti ir sukirčiuoti, be to, pateikti nuorodas iš neteiktinų ir vengtinų vardų variantų į taisyklingesnius, teiktinesnius, susieti to paties vardo variantus, išvestinius, pamatinius vardus ir trumpinius. Ištirti ir sutvarkyti vardai perkeliami į Rekomenduojamų vardų sąrašą, šiuo metu sutvarkytų vardų daugiau kaip 40 tūkstančių.
Duomenų šaltinis – Lietuvos Respublikos gyventojų registras. 2007 m. pradžioje Kalbos komisija iš Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įsigijo pirmą ir patį gausiausią nuasmenintų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų rinkinį, kurį sudaro: piliečio (arba vaiko iki 16 m.) vardas, lyties nuoroda, gimimo metai, gimimo vietos (šalies ir savivaldybės tikslumu), tautybė (jei nurodyta). Vėliau įsigyti 2007-2010 m. naujagimių vardai.
Vilniaus universiteto doc. dr. Daivos Sinkevičiūtės suburta darbo grupė, gavusi duomenis, ėmėsi projekto „Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų normų rekomendacijų rengimas (2007-2011 m.)“. Taigi, visi kviečiami domėtis vardais, prisijungti prie registruotų vartotojų ir pasakoti apie savo, savo šeimos, giminės ir draugų vardus: kaip vardas buvo išrinktas, kaip patiko, kokios pravardės prie jo lipo, ar buvo keistas, ar yra mėgstamas, gal iškraipomas ir perdirbamas, ir t. t.
Pãsvetainės sandara
Pãsvetainės vardai.vlkk.lt pagrindas – piliečių vardų duomenų bazė. Iš jos sudarytas Lietuvos Respublikos piliečių vardų sąvadas ir kuriamas Rekomenduojamų vardų sąrašas, filtruojami statistiniai vardų populiarumo (dažnumo) duomenys, rengiami mokslo straipsniai. Prie svetainės turinio kūrimo kviečiami prisijungti ir lankytojai.
Rekomenduojamų vardų sąrašas
Pãsvetainės viršuje teikiamas Rekomenduojamų vardų sąrašas kol kas nėra išsamus – sudarytas tik iš jau išanalizuotų 4 tūkst. vardų, daugianarių – t. y. dvigubų, kartais net trigubų – vardų perkelta apie 37 tūkst., taigi, iš viso jį dabar sudaro daugiau kaip 40 tūkst. vardų.
Vardų puslapiai
Rekomenduojami, arba kitaip teiktini, vardai išlinksniuoti, sukirčiuoti, klasifikuoti pagal kilmę. Iš normos požiūriu vengtino ar neteiktino vardo varianto siunčiama į teiktiną, pvz., iš Aine į Ainė.
Išvestinio vardo puslapio dešinėje teikiamas pamatinis vardas (-ai) ir sąrašas daugianarių vardų, kurių vienas iš komponentų – ieškomas vardas.
Vardų, kuriuos sudaro daugiau nei du skiemenys, puslapiuose galima iš karto rasti ir jų trumpinių, kurie vartojami taip pat, kaip oficialūs žmonių vardai, plg.: Džiuginta – Džiuga, Ginta, Gintė. Taisyklingas dvejopas Džiugintos kirčiavimas – ir 3b, jam teiktina pirmenybė, ir 1 kirčiuotės.
Vardų sąvadas ir populiarumo (dažnumo) grafikai
Kiekvienas svetainės lankytojas, paieškos langelyje įvedęs savo vardą, jį tikrai ras, jei neaprašytą, tai bent pavaizduotą grafiškai.
Galima sužinoti, kiek rūpimas vardas yra populiarus ar buvo populiarus jo gimimo metais (seniausi gimimo įrašai siekia XIX a. pabaigą – 1890 m.), ar buvo populiarus jo gimimo vietoje, ar populiarus paskutinį dešimtmetį. Galima palyginti savo ir savo šeimos narių ar draugų vardų populiarumą (dažnumą).
Įdomybės
Pagrindiniame svetainės puslapyje iš karto rodoma keletas populiariausių (visoje vardų imtyje) vardų ir keletas rečiausių (suteiktų tik vienam asmeniui). Tarp populiariausių moterų vardų – Ona, Irena, Janina, Kristina, Regina, vyrų – Jonas, Vytautas, Antanas, Tomas, Juozas, o tarp rečiausių moterų vardų – Ramantė, Gudrė, Liubarta, Agė, Girmanta, tarp vyrų – Geitautas, Žilvitis, Benignas, Leoncijus, Visgaudas.
Iš „Įdomiosios statistikos“ skyrelio lankytojai gali sužinoti, kokie vardai tam tikru laikotarpiu buvo populiariausi Lietuvoje, užsienyje (dabartinių LR piliečių, gimusių svetur) ar kokie vardai dažniausiai suteikiami baltarusių, lenkų, žydų, čigonų (romų) tautybės Lietuvos piliečiams. Antai iš 900 duomenų bazėje fiksuotų Kaune 1890–1919 metais gimusiųjų asmenų vardų populiariausi buvo Jonas, Juozas, Antanas ir Ona, Elena, Jadvyga, o tarp gimusių 1945–1990 metais (iš 227 749) daugiausia Tomų, Mindaugų, Vytautų ir Kristinų, Rasų, Linų.
Remiantis Piliečių sąvado duomenimis ir įvairiais šaltiniais, rengiami straipsneliai „Ar žinote, kad…“ Pavyzdžiui, ar žinojote, kad pirmąkart vardas Laisvė suteiktas 1934 m. Radviliškyje? arba kad prašymą dėl vaiko gimimo registracijos, savo vardo pakeitimo galite pateikti internetu?
Mokslo straipsniai. Teisės aktai. Žiniasklaidos pranešimai
Svetainėje skelbiami vardyno specialistų straipsniai, taip pat su vardų registravimu, keitimu ir vartojimu susiję teisės aktai, patarimai. Teikiama nuorodų į internetinėje žiniasklaidoje vardų tema pasirodžiusius pranešimus.
Apklausos. Pasakojimai
Svetainės pagrindiniame puslapyje klausiama, ar kada nors domėjotės, kaip Jums buvo išrinktas vardas, kokį vardą pats sau išsirinktumėte ir kodėl, kokius žinote neįprasčiausius vardus, kokias vardines švenčiate ir į ką labiausiai atsižvelgtumėte rinkdami vaikui vardą?..
Itin laukiami įvairūs lankytojų pasakojimai apie vardus. Iš jau spėtų papasakoti matyti, kad, renkant vardą, paisoma šventųjų kalendoriaus (plg.: gimė maždaug per šv. Vitą, tėvai ir pavadino atsineštiniu vardu – Vitas), giminės vardyno (plg.: tėvas – Pranciškus, dukra – Pranciška), savaip siejama su tėvų vardais (plg.: mama Gabija, duktė – Ugnė), lankytomis vietomis (plg.: povestuvinė kelionė prie Adrijos jūros, duktė – Adrija) ir t. t. Aiškėja moteriškų ir vyriškų vardų supratimo skirtumai, plg.: „Mūsų kaime buvo net du Jovitai, taigi senyviems giminaičiams Jovitas atrodė normalus vyriškas vardas. Kai pirmą kartą brolis atsivežė merginą Jovitą, giminaičiams buvo labai keista – kaip galėjo moterį pavadinti vyrišku vardu.“ Vis dėlto statistiškai Jovitas nepalyginamai retesnis nei moters vardas Jovita.
Taigi, kviečiame domėtis, pasakoti ir rinkti savo vaikams teiktinus – lietuvių kalboje tradicinius ar priimtinus naujus – vardus.